2 nuotr.Nors rinkimų kampanija ir Lietuvoje ima šiepti dantis, tačiau nelieka užkulisy ir kitapus Atlanto vykstančios prezidento rinkimų batalijos. Vieno iš rinkimų maratono dalyvių - respublikono Donaldo Trampo (Donald Trump) pavardė Lietuvoje kelia minčių sūkurius. Kuo atsirūgtų Lietuvai, jei ši asmenybė išties taptų prezidentu, klausiame Niujorke gimusį, augusį, universitetus baigusį verslininką Arūną Povilą Paliulį. Daugiau kaip du dešimtmečius gyvenantis Lietuvoje žmogus tebejaučia politikos pulsą abiejuose Atlanto krantuose.
- Ką jūs pats manote apie D.Trampą?
- Jis labai žinomas Amerikoje ir ypač Niujorke, mano gimtinėje, kaip labai galingas nekilnojamojo turto statybininkas, prekeivis ir magnatas. Jo autobiografijoje man labai imponavo pora sakinių - kad jis nemėgsta žmonių, kurie skundžiasi savo darbais ir pareigomis (nepatinka - keisk); kad jis nekenčia žmonių, kurie laukte laukia trečiadienio, kad po jo lengvai nusigautų iki savaitgalio malonumų. Meskit tokį darbą, po velnių, ir darykite, kas jums įdomu, sakė jis, o jei nerandat tokių pareigų, imkit ir susigalvokit. Visi sėkmingiausi pasaulio milijardieriai turi kelis bendrus bruožus: jie nepripažįsta darbo valandų, jie nesupranta, kad jiems galėtų nepasisekti, iškelia sau tikslą ir sprendžia, kaip jį pasiekti.
- Tai išskaitėte populiariose jo knygelėse, kaip uždirbti milijonus?
- Ir ten, žinoma. Kai kam nepatinka tas faktas, kad D.Trampas net keturis kartus savo įmones vedė į bankrotą, bet dažniausiai jam pavykdavo išsipirkti bankams užstatytą turtą ir vėl sėkmingai irtis į priekį. Teigiama, kad jo turto vertė šiandien siekia 4-5 milijardus dolerių; jis to neslepia, ir dauguma jį palaikančiųjų gerbia už tai, ką jis pasiekė. Juolab kad dauguma kitų kandidatų, kurie arba prasikūrę iš algų, arba advokatūrą iškeitę į politiką, iš dalies yra praradę savarankiškumą ir pučia partinę dūdelę kaip ir visam pasaulyje (amerikiečiams pasirinkti lengviau - jau 150 metų yra, galima sakyti, dvi partijos). Taigi jei nori tapti politiku, būk demokratas arba respublikonas, - trečio varianto nėra.
- Atiduotumėt savo balsą už D.Trampą?
- D.Trampas - tik vienas iš septyniolikos respublikonų partijos kandidatų, bet drįsčiau sakyti, kad dauguma amerikiečių negalėtų išvardyti daugiau nei trijų ar penkių iš tos septyniolikos, o D.Trampas yra žvaigždė. Galite sakyti „gražiai blizganti, auksinė, sidabrinė, raudona ar kokia kita žvaigždė“, bet jis yra žymi asmenybė. Su kolegomis dažnai diskutuojame šita tema ir vienas kitą klausiam argumentų, kodėl reikėtų balsuoti už Hilari Klinton (Hillary Clinton), kodėl - už D.Trampą ir labai nenoriai sakome: už D.Trampą, nes nėra kito tinkamo respublikono. Tačiau 80 proc. jaunų moterų iki 30 metų ir 70 proc. jaunų vyrų pasisakė už Bernį Sandersą (Bernie Sanders). Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jie nenori nei H.Klinton, nei D.Trampo, nei apskritai pritaria prezidentinei rinkimo sistemai ir politinei ekonominei sistemai. Amerikiečiai piktinasi, kad kone kiekvieną jų skambutį ar kiekvieną kapeikos pervedimą ir pan. fiksuoja Nacionalinė saugumo agentūra. Tai rodo, kad Amerikoje skinasi kelią srovė, kuri išreiškia ne tik nepasitenkinimą, bet ir trečio varianto poreikį. Daug kas sakytų, kad pagal pažiūras D.Trampas labiau demokratas, o ne respublikonas, kiti galėtų ginčyt, kad jis - abiejų hibridas, bet aš manyčiau, kad D.Trampas nei tas, nei tas. Jis grynas niujorkietis ir grynas amerikietis, nenušlifuotas kaubojus. Daugybei seno raugo amerikiečių labai tinka toks idealas, tiek kylančios vidinės, tiek JAV ir pasaulio nesantaikos sąlygomis. Dešinei laikantis savo pozicijų ir net jas griežtinant, kairei vis labiau krypstant į liberalizmą, prarandama dialogo galimybė. Kai dvi pagrindinės partijos skęsta nevaisingoje dogmatinėje polemikoje, sunku įsivaizduot, iš kur imsis diplomatijos tartis su V.Putinu, su kinais, Islamo valstybe arba net su Europos Sajunga, jei nėra susikalbėjimo tarpusavyje.
- Negi nebaugina D.Trampo pareiškimai pasaulio politikos aspektais?
- Labai gąsdina, bet leiskite užbaigti. Daugelis už jį balsuos, nes Hilari gąsdina labiau. Gali daug kam nepatikti, ką D.Trampas sako, bet jis yra nuoširdus: jis tikrai tikisi ir tikrai darys ar stengsis padaryti, ką žadėjęs, o Hilari ir jos sąjungininkai labai moka kalbėti viena, o daryti kita.
- Vadinasi, jei tikėtume jo nuoširdumu, rastųsi daugiau įtampų pasaulyje, atsiribojimo nuo pabėgėlių problemos Afrikoje, kur JAV ir sukėlė chaosą, nekalbant jau apie sieną Meksikos pasienyje...
- Imigracija yra labai didelė JAV problema ir labai didelė rizika. Šiandien sienos, galima sakyti, uždarytos trečiojo pasaulio gyventojams, ypač arabams ir musulmonams, arba jie yra labai kontroliuojami. O tą pietinę sieną su Meksika bandoma daugybę metų kontroliuoti, tačiau nesėkmingai: kriminalinės gaujos ir ne tik iš Meksikos, bet ir Gvatemalos, Salvadoro, Panamos išpirkinėja žemes abipus sienos, rausia tunelius ir gabena kontrabandą, ypač narkotikus. Nežinau, kokie skaičiai būtų šiandien, (aiškiai jie sumažėjo), bet prieš keletą metų buvo spėjama, kad kiekvieną mėnesį apie 200 tūkst. nelegalių migrantų kertą JAV ir Meksikos sieną. Negi manote, kad per tuodu dešimtmečius JAV gyventojų skaičius pašoko nuo 215 iki 330 milijonų dėl natūralaus prieaugio? Dėl migracijos, kurios nė viena partija nesugebėjo suvaldyti. Nenoriu pasakyti, kad didžioji dalis šitų migrantų yra nusikaltėliai, iš tikrųjų daugybė jų nori dirbti ir jie dirba, tiesa, už mažesnį atlyginimą ir be socialinių garantijų. Aš nenoriu sakyti, kad migraciją reikia sustabdyti, - sakau, reikia ją kontroliuoti ir žinoti, kas kerta sieną, skirtingai nei Europoje, kai per metus per sieną plūstelėjo visas milijonas be dokumentų ir jokių deklaracijų.
- Besiveržiančio į prezidentus D.Trampo retorikoje buvo perspėjimų ir naujų NATO valstybių atžvilgiu - neva jos mažai duoda, bet nori daug.
- Taip, D.Trampas pasižymi garsiomis skandalingomis viena kitai prieštaraujančiomis tezėmis, tačiau kartais jis šitaip negudriai politikuoja, bandydamas patraukti rinkėjų dėmesį. Dėl NATO sako dar daugiau: jis nebus stogas ne tik NATO nariams, bet ir visiems aljanso šalininkams teks daugiau rūpintis savo saugumu patiems, pvz., anot jo, Pietų Korėja ir Japonija turės pasirūpinti savo ginklais arba mokėti atitinkamą išmoką amerikiečiams. Norėdamas, kad Rytų Europos valstybės nieko negautų veltui, o tik pirktų iš JAV, Trampas mąsto biznieriškai, o ne geopolitiškai. Jis žiūri į pasaulį kaip į verslo centrą.
- Ir per JAV interesų prizmę...
- Turbūt didžiausias pliusas - jo šūkis „Te Amerika vėl bus galinga“ („Make America Great“), glostantis ausį daugumai amerikiečių, ir respublikonams, ir demokratams. Jis palaiko individualistinę amerikiečio laisvę be apribojimų, teigdamas, kad politinis korektiškumas prieštarauja amerikiečio laisvės koncepcijai. Tokios mintys gražiai skamba ir, savaime suprantama, pelno daug simpatijų. Kas su tuo drįs ginčytis? Daugelis amerikiečių nežino, kur yra Afganistanas, Somalis, ir jie priekaištauja, kam, po velnių, siųsti savo karius į tuos kraštus, rizikuoti jų gyvybe, švaistyti net ne milijardus, bet biudžeto trilijonus. Kas nori kariauti, tegu kariauja tarpusavyje, bet tegu nedrįsta koją kelti į mūsų šalį - šita mintis irgi patinka Amerikos daugumai.
- Lietuvoje jo asmenybė sukelia priešingus jausmus: čia jis laikomas šoumenu, išsišokėliu, skandalistu, ir tai - tik švelniai tariant...
- Jungtinėse Valstijose D.Trampo kandidatūra sukėlė tiek daug triukšmo ir viešuosiuose ryšiuose, ir žiniasklaidoje todėl, kad jis yra nevaldomas nei partijų, nei specialiųjų interesų grupių, kurios iš tikrųjų ir vairuoja Amerikos politiką bei ekonomiką. Nesuvaldomi žmonės labai nepageidaujami Vašingtone. Jeigu kalbame apie mus, lietuvius, tai dauguma mūsų tik antroje kadencijoje apsiprato ir su dabartiniu prezidentu Baraku Obama... Šiandien mane klausinėja, kas bus Lietuvai, jei tas išsišokėlis bulvarinis šoumenas D.Trampas (iš dalies jis toks ir yra) ateis į valdžią. Lietuviai ne juokais susirūpinę dėl saugumo, nes puikiai supranta pagalbos iš Europos Sąjungos kariniu atveju nesulauksią. Dar daugiau, jie nėra tikri, kad ir dabartinis JAV prezidentas ištiestų pagalbos ranką. Ne vienam imponuoja, kad D.Trampas yra kitoks, ryžtingas, bet ne vieną šita jo savybė ir atšaldo įtariant, jog mūsų rytiniams kaimynams išprovokuoti šį kaubojų būtų nesunku, pvz., kai šalia NATO orlaivio atsiduria rusų naikintuvas. Lietuviai supranta, kad Vladimiras Vladimirovičius yra ne mažiau „trenktas“ ir išsišokėlis kaip Donaldas, ir kai kaubojus stos prieš kaubojų - tik klausimas, kuris pirmasis išsitrauks revolverį. Tokia būtų didžiausia rizika ir grėsmė, tačiau pastaruoju metu D.Trampas pakeitė savo rinkimų kampanijos vadovą ir, matyt, jo veikiamas sušvelnino savo pasisakymų toną. Esu įsitikinęs, kad jei jis būtų išrinktas, Senatas ir Atstovų rūmai jį ribotų įvairiais įstatymais ir protokolais ir ta didelė rizika, kuri šiandien siejama su šia persona, būtų sušvelninta. Manau, pats D.Trampas supranta, kad tęsti tokią aistringą politiką kaip iki šiol jam nebenaudinga. Jis sulaukė daug dėmesio, pripažinimo ir palaikymo. Dabar jam būtų geriau fiksuoti, kaip savo programą vykdyti.
Parengta pagal savaitraštį „Respublika“
