Malis sekmadienį paskelbė nutraukiantis diplomatinius santykius su Ukraina, kaltindamas vieną aukštesniojo rango oficialųjį Ukrainos asmenį prisipažinus, kad Malio kariai liepą patyrė triuškinamą pralaimėjimą prieš separatistų ir džihadistų pajėgas ne be Kijevo įtakos.
Tuomet per mūšius liepos pabaigoje šiaurinėje šalies dalyje žuvo būrys rusų samdinių grupuotės „Wagner“ narių.
Malis santykius nutraukia „nedelsiant“, pranešė vyriausybės atstovas pulkininkas Abdoulaye Maiga.
Malio vyriausybė buvo šokiruota, išgirdusi Ukrainos karinės žvalgybos agentūros GUR atstovo Antrijaus Jusovo komentarus, pridūrė A. Maiga.
A. Jusovas „prisipažino, kad Ukraina buvo susijusi su bailia, klastinga ir barbariška ginkluotų teroristų grupuočių ataka“, pasibaigusia Malio karių žūtimi, teigiama A. Maiga pranešime.
Savo veiksmais Ukraina pažeidė Malio suverenumą ir nepriimtinai įsikišo į užsienio valstybės reikalus bei parėmė tarptautinį terorizmą, nurodoma pranešime.
Liepos 25 d. netoli karinės stovyklos Tinzauatene prasidėjo tris dienas trukę intensyvūs mūšiai.
Tuaregų vadovaujami separatistai ketvirtadienį pranešė nukovę 84 „Wagner“ narius ir 47 Malio karius.
Penktadienį pasirodžiusiame vaizdo įraše Malio ministras pirmininkas Choguelas Kokalla Maiga patvirtino, kad Tinzauatene buvo pralaimėtas „mūšį“.
Malio kariuomenė prisipažino, kad per mūšius žuvo „daugybė“ jos karių, tačiau oficialių aukų skaičių kol kas nepaskelbė.
Šią savaitę Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas telefonu kalbėdamas su savo kolega Malyje Abdoulaye Diopu dar kartą patvirtino savo paramą Bamakui.
Po 2020 m. įvykdyto perversmo valdžią į savo rankas paėmę šios Vakarų Afrikos šalies karo vadai visomis jėgomis stengėsi iš su „Al-Qaeda“ ir „Islamo valstybės“ grupuote siejamų separatistų ir džihadistų pajėgų susigrąžinti visą šalies teritoriją.
Pulkininko Assimio Goitos vadovaujama chunta nutraukė ilgamečius santykius su savo sąjungininke Prancūzija, iškeisdama ją į Rusiją.