Rusija antradienį skelbia užblokavusi dešimtis Europos Sąjungos (ES) žiniasklaidos priemonių, tarp kurių - ir trys lietuviški naujienų portalai „lrt.lt", „15min.lt", „lrytas.lt".
„Įvedami atsakomieji apribojimai prieigai iš Rusijos teritorijos prie ES valstybių narių žiniasklaidos priemonių transliavimo išteklių", - sakoma Maskvos užsienio reikalų ministerijos pranešime, paskelbtas ir žiniasklaidos priemonių sąrašas, dėl apribojimų kaltinamas Briuselis.
Tarp Rusijos įvardytų žiniasklaidos priemonių minimi tokie leidiniai kaip Prancūzijos „Le Monde", Vokietijos „Der Spiegel" ir Ispanijos „El Mundo", taip pat naujienų agentūra AFP, skaitmeninio laikraščio „Politico" svetainė.
Pranešimas paskelbtas Europos Sąjungai gegužę uždraudus keturias Kremliaus kontroliuojamas žiniasklaidos priemones, kaltinamas, kad jos „tarnauja skatinant ir remiant" Maskvos puolimą Ukrainoje. Rusija pasmerkė šį bloko žingsnį kaip „politiškai motyvuotą" ir pareiškė, jog buvo priversta „imtis veidrodinių ir proporcingų atsakomųjų priemonių".
Rusijos užsienio reikalų ministerija į sąrašą įtraukė 81 svetainę 25-iose ES šalyse ir kai kurias, veikiančias visoje Europoje. Ministerija pareiškė, kad „peržiūrėtų" apribojimus, jei būtų panaikintos sankcijos Rusijos žiniasklaidai. „Rusija įvairiais lygiais ne kartą perspėjo, kad politiškai motyvuotas priekabiavimas prie šalies žurnalistų ir nepagrįsti Rusijos žiniasklaidos draudimai ES erdvėje neliks be atsako", - sakoma ministerijos pranešime.
Susidorojimas
Kremlius seniai kaltina Briuselį nusitaikius į Rusijos žurnalistus Europos Sąjungoje. ES teigia, kad Kremlius naudoja valstybinius leidinius dezinformacijai ir propagandai skleisti, įskaitant apie Ukrainą. 2022 m. Europos Sąjunga blokavo svarbiausią Kremliaus visą parą transliavusį naujienų kanalą „Russia Today", Maskva tai pasmerkė kaip spaudos laisvės užpuolimą. Nuo tada Rusija užblokavo interneto prieigą prie daugumos Vakarų šalių naujienų ir socialinės žiniasklaidos tinklų, tokių kaip „Facebook", nes siekia blokuoti bet kokią nepriklausomą informaciją apie karą.
Prieiga vis dar galima per virtualų privatų tinklą (VPN).
Šalies žiniasklaida, kritikuojanti prezidento Vladimiro Putino valdymą ar jo puolimą Ukrainoje, yra uždrausta ir persekiojama, daugelis nepriklausomų žiniasklaidos priemonių buvo priverstos nutraukti savo veiklą.
Įstatymų leidėjai taip pat įvedė griežtas laisvės atėmimo bausmes tiems, kurie apkaltinami „melagingos informacijos" apie ginkluotąsias pajėgas skleidimu, tai paskatino žurnalistus išvykti iš šalies pirmosiomis karo savaitėmis.
JAV pilietis Evanas Gershkovichius, „The Wall Street Journal" žurnalistas, šią savaitę turintis stoti prieš teismą Rusijoje, daugiau nei metus praleido kalėjime dėl kaltinimų šnipinėjimu, kuriuos jo darbdavys ir Baltieji rūmai pavadino visiškai išgalvotais. JAV ir Rusijos žurnalistė Alsu Kurmaševa taip pat nuo praėjusių metų kalinama Rusijos kalėjime, ji buvo suimta dėl kaltinimų pažeidusi Maskvos „užsienio agentų" įstatymą, kai atvyko aplankyti šeimos.
2024 m. „Žurnalistų be sienų" spaudos laisvės indekse Rusija užėmė 162 vietą iš 180.
„Absurdiškas kerštas"
Aukšto rango ES pareigūnė antradienį pasmerkė Maskvos sprendimą blokuoti prieigą prie dešimčių Europos žiniasklaidos priemonių. „Tai absurdiškas kerštas. Rusijos finansuojamos propagandos priemonės, skirtos skleisti dezinformaciją pagal Rusijos karinę doktriną, nėra tas pats, kas nepriklausoma žiniasklaida", - socialiniame tinkle X parašė Europos Komisijos viceprezidentė Vera Jourova.
Italija antradienį taip pat pasmerkė Rusiją už prieigos prie Europos žiniasklaidos priemonių blokavimą ir pareiškė, jog tai neištrins „smurtinio, niokojančio ir neteisėto karo" Ukrainoje padarinių.
Italijos užsienio reikalų ministerija draudimą pavadino „nepagrįstu", nes paveikti Italijos kanalai - transliuotojai RAI ir La7 bei laikraščiai „La Repubblica" ir „La Stampa" - „visada teikė objektyvią ir nešališką informaciją apie konfliktą Ukrainoje".
Ministerijos pareiškime sakoma, kad Rusijos atakų prieš Ukrainos civilius gyventojus, miestus ir energetikos tinklą „neištrins draudimai, taikomi žiniasklaidai ir žurnalistams Italijoje bei visame pasaulyje, jie ir toliau profesionaliai ir nepriklausomai fiksuos niokojančius ir nežmoniškus Rusijos veiksmus".
„Rusijos Federacijos sprendimas nepašalins ir nesumažins smurtinio, niokojančio ir neteisėto karo padarinių", - sakoma Italijos pranešime.
Iškvietė Rusijos ambasadorių
Viena pasmerkė Maskvos sprendimą blokuoti prieigą prie Austrijos žiniasklaidos, įskaitant visuomeninį transliuotoją ORF ir Austrijos Žiniasklaidos Grupę.
„Šis sprendimas yra dar vienas, nors ir nieko nestebinantis, (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino žingsnis siekiant slopinti žiniasklaidos įvairovę ir taip išlaikyti savo gyventojus tamsoje", - sakoma Austrijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Rusijos ambasados Austrijoje laikinasis reikalų patikėtinis buvo iškviestas į ministeriją, priduriama jame.