1 nuotr.Naujasis Prancūzijos vidaus reikalų ministras konservatorius Bruno Retailleau sulaukė kritikos dėl savo planų griežtinti migracijos politiką. „Pasilieku teisę kai kurias nuostatas įgyvendinti dekretu“, – sakė jis stočiai „CNews“.
Tarp jų yra didesnis deportacijų skaičius ir mažiau leidimų gyventi šalyje be dokumentų atvykusiems imigrantams.
Dekretu galima reguliuoti ir migrantų medicininę priežiūrą, kalbėjo ministras. „Prancūzai nori daugiau saugumo ir mažau imigracijos“, – pabrėžė jis. Antradienį perimdamas pareigas, B. Retailleau prioritetu nurodė tik „tvarkos atkūrimą“ ir žodžio „imigracija“ neminėjo.
Tačiau po to daugybėje interviu jis pareiškė, kad tai bus svarbiausias jo klausimas.
„Mes neturime daugumos Nacionalinėje Asamblėjoje, tačiau dauguma dešiniųjų ir kairiųjų pažiūrų prancūzų nori, kad vėl perimtume kontrolę“, – sakė B. Retailleau. Jis teigė susitiksiąs su regionų, kuriuose vyrauja „imigracijos chaosas“, prefektais.
„Masinė imigracija nėra Prancūzijos šansas“, – akcentavo ministras. Jis pakartojo savo vertinimą, kad Prancūzija „yra viena patraukliausių šalių migrantams“, nors oficialūs skaičiai rodo, kad, pavyzdžiui, Prancūzijoje 2023 m. prieglobsčio prašytojų buvo 167 000 – tai yra perpus mažiau ne Vokietijoje.
Kairioji opozicija su pasipiktinimu reagavo į naujojo ministro planus. „Jo ketinimai rodo ideologinį poslinkį prie kraštutinių dešiniųjų pozicijų“, – stočiai BFM sakė socialistų partijos lyderis Olivier‘as Faure.
Jis priminė, kad B. Retailleau, būdamas konservatorių frakcijos vadovas Senate, „prastūmė“ imigracijos įstatymo sugriežtinimą. Kai kurias jo gintas priemones vėliau atmetė Valstybės taryba.
„Skandalas, jei vyriausybė tokias reformas nori įgyvendinti dekretu“, – sakė socialistų parlamentaras Arthuras Delaporte. Žaliųjų vadovė Marine Tondelier apkaltino ministrą „pavojinga retorika“, kai jis migrantams suvertė atsakomybę už daugybę Prancūzijos visuomenės blogybių.
63-ejų B. Retailleau laikomas vienu iš nedaugelio politikos sunkiasvorių naujojoje vyriausybėje, kurio išlikimas priklauso nuo to, ar dešinioji populistinė partija „Nacionalinis susivienijimas“ („Rassemblement National“) neparems būsimų kairiųjų balsavimų dėl nepasitikėjimo.
