M.Junusas apie įvykius Bangladeše ir šalies ateities viziją

Per pastaruosius 30 metų Bangladešas tapo žinomas dėl daugelio pasiekimų ir teigiamų pokyčių: mažėjančio skurdo lygio; tapimo mikrokreditų gimtine ir Silicio slėniu socialinio verslumo bei socialinio verslo srityje; išplėtotos rinkimų rengimo neutraliose laikinosiose vyriausybėse koncepciją, kad būtų skatinimas visuomenės pasitikėjimas konkuruojančiomis partijomis; išplėtotos pramonės, kurioje dirba milijonai moterų, kas leidžia eksportuoti drabužius už milijardus JAV dolerių ir aprengti pasaulį; bei tapti aštunta pagal gyventojų skaičių šalimi pasaulyje. Tik keturios kalbos pasaulyje turi daugiau gimtakalbių nei mūsų nacionalinė bengalų kalba.

Deja, mes taip pat tapome žinomi dėl to, kad mūsų demokratija virsta autokratija, o suklastoti rinkimai 2014, 2018 ir labiausiai pagarsėję 2024 m. užgožė demokratiškus ir sąžiningus, vykusius 1991, 1996 ir 2008 m. Nė vienas jaunesnis nei 30 metų Bangladešo gyventojas niekada nebalsavo nesuklastotuose nacionaliniuose rinkimuose. Per pastaruosius 15 metų vyriausybė visais lygmenimis korumpavo daugelį mūsų institucijų, o tragiškiausia padėtis yra teismų ir švietimo sistemoje.

Dėl to daugelis mūsų talentingų įvairių sričių lyderių išvyko į kitas šalis. Tie, kurie liko, susidūrė su pasirinkimu, arba pasižadėti remti premjerę Šeiką Hasiną (Sheikh Hasina), arba būti persekiojamiems. Pasirinkau antrąjį variantą ir praėjusią savaitę man buvo iškelta 190 teismo bylų. Vienoje baudžiamojoje byloje, kurioje figūruoju, numatyta maksimali laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Buvau apkaltintas klastojimu, turto pasisavinimu ir pinigų plovimu. Daugiau laiko praleidau teismo salėse ir ruošdamasis teisinei gynybai, o ne dalykams, kurie man patinka, pavyzdžiui, socialinių įmonių, kurios naudoja rinka grindžiamus metodus neatidėliotinoms socialinėms ir aplinkos problemoms spręsti, kūrimui. Vargu ar esu vienintelis, susidūręs su tokiu priekabiavimu; tiesiog paklauskite apdovanojimus pelniusio fotožurnalisto Šaidulo Alamo (Shahidul Alam) ir daugelio kitų. Per pastarąjį mėnesį per studentų vadovaujamą judėjimą Bangladešas pagaliau išsikovojo nepriklausomybę ir nusimetė šį autokratijos jungą. Nors judėjimas kilo iš pasipriešinimo valstybės tarnybos kvotoms, jis greitai paskatino tautą susiburti aplink pagrindinį reikalavimą: Š.Hasinos vyriausybė privalo atsistatydinti. Rugpjūčio 5-ąją protestuotojų reikalavimas buvo patenkintas, o premjerė pabėgo iš šalies. Kaip ir visi mano bendrapiliečiai, labai tuo džiaugiausi, bet ir gedžiu dėl daugiau nei 300 gyvybių, kurių pareikalavo valstybės remiamas smurtas prieš taikius protestuotojus ir pašalinius asmenis. Turime įsipareigoti užtikrinti, kad tos gyvybės nebūtų atiduotos veltui, o pradėtų auksinę Bangladešo demokratijos, klestėjimo ir vienybės erą.

Kitas žingsnis bus suformuoti laikinąją vyriausybę, kuri turėtų paleisti visus politinius kalinius ir užtikrinti, kad per kelis mėnesius būtų surengti laisvi ir sąžiningi rinkimai. Esu pasirengęs padėti palaikyti šį procesą ir tikiuosi, kad kiti žmonės prisijungs prie manęs. Mums skubiai reikia naujų politikų ir naujų lyderių, kurie žengtų į priekį. Pirmiausia mums reikia jaunų žmonių, kurie nebūtų apsėsti pasenusių idėjų, kas buvo daug kartų stebima ankstesnėse mūsų vyriausybėse, bet siektų tapti nauja lyderių karta, orientuota į mūsų didžios tautos ateitį. Studentų vadovai, kurie stovėjo mūsų antrojo išsivadavimo priešakyje - po nepriklausomybės nuo Pakistano karo 1971 m. - turėtų ir toliau vadovauti. Palinkėsiu jiems sėkmės ir toliau entuziastingai juos remsiu. Pabandysiu paskatinti juos siekti sukurti pasaulį, kuriame būtų trys nuliai: nulis grynojo anglies dvideginio išmetimas, nulinis skurdas ir nulinis nedarbas.

Esu dėkingas žmonėms, institucijoms ir tautoms, kurios palaikė Bangladešo žmonių demokratinius siekius tamsiaisiais Š.Hasinos valdymo metais. Žmogaus teisių organizacijos, pvz., „Amnesty International" ir „Clooney Foundation for Justice", buvo ypač naudingos. Viso pasaulio piliečiai susivienijo gindami teisingumą, demokratiją ir mūsų žmonių žodžio laisvę. Bangladešo diasporos nariai, ypač studentai ir kiti jauni žmonės, nenuilsdami dirbo užsienyje, kad atneštų teisingumą ir išlaisvinimą savo gimtojoje žemėje. Tikiuosi, kad kai kurie iš jų sugrįš padėti atgaivinti mūsų demokratiją ir kurti mūsų ekonomiką. Nors kai kurios šalys, pvz., Indija, parėmė nušalintą ministrę pirmininkę ir dėl to užsitarnavo Bangladešo žmonių priešiškumą, bus daug galimybių užglaistyti tokio pobūdžio nesutarimus ir atnaujinti dvišalius aljansus bei artimas draugystes. Tiesą sakant, tikiuosi, kad mūsų išsilaisvinimas gali atgaivinti suspenduotą Pietų Azijos regioninio bendradarbiavimo asociaciją ir paversti ją galinga integracijos jėga ne tik regione, bet ir už jo ribų. Per ilgai Bangladešo politika „žiūrėjo atgal". Nuo šiandien sutelkime dėmesį į bendrą ateities, kuri kyla iš antrojo išsivadavimo, įvykusio rugpjūčio 5 d., kūrimą. Iš tų, kurie atvedė mus į šią svarbią naują pergalę, turėtų atsirasti nauja jaunųjų lyderių karta. Jų energija ir tautos vizija gali padėti įamžinti aukas tų, kurie atidavė savo gyvybes už šią naują galimybę - galimybę, kurios neturime iššvaistyti.