M.Le Pen tvirtina, kad jos partija tapo raganų medžioklės taikiniu

M. Le Pen partija „Nacionalinis sambūris“ (RN) ir centro bei kairiosios grupės surengė konkuruojančius mitingus, kurie vyko praėjus šešioms dienoms po to, kai Paryžiaus teismas nuteisė 56-erių politikę dėl Europos Parlamento (EP) lėšų nukreipimo. Apklausos rodė, kad M. Le Pen pirmauja artėjant po dvejų metų vyksiantiems prezidento rinkimams, o teismo sprendimas pribloškė Prancūzijos politinį aparatą.

M. Le Pen kalbėjo viename mitinge Paryžiaus centre ir pasmerkė jai ir kitiems RN pareigūnams paskelbtus nuosprendžius. Jos priešininkai teismo sprendimą palaikė. „Jei vagi, turi susimokėti“, – savo šalininkams sakė buvęs ministras pirmininkas Gabrielis Attalis.

56-erių M. Le Pen buvo skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams, ir jai taip pat buvo uždrausta penkerius metus dalyvauti rinkimuose. „Aš nepasiduosiu“, – pasekėjams vienoje Paryžiaus aikštėje sakė M. Le Pen ir taip pat tvirtino, kad buvo inicijuota „raganų medžioklė“.

„Tai ne teismo, o politinis sprendimas“, – Prancūzijos vėliavomis mojuojantiems ir jos vardą skanduojantiems rėmėjams teigė ji.

M. Le Pen pavaduotojas, RN vadovas Jordanas Bardella tikino, kad mitinge dalyvavo 10 000 žmonių. Policija kalbėjo apie 7 000 dalyvių, tačiau mitinguotojai sakė, kad atvyko iš visos Prancūzijos palaikyti M. Le Pen.

29-erių J. Bardella pažymėjo, kad partija nenori „diskredituoti visų teisėjų“, tačiau apkaltinamasis nuosprendis yra „tiesioginis išpuolis prieš demokratiją ir žaizda milijonams patriotiškų Prancūzijos žmonių“.

Užvirus skaldančioms diskusijoms dėl nuosprendžio poveikio rinkimams, M. Le Pen nuteisę teisėjai sulaukė grasinimų mirtimi.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbtą nuosprendį taip pat pavadino „raganų medžiokle“. Jis sakė, kad „Europos leftistai naudojasi įstatymais, jog nuslopintų žodžio laisvę“.

Tačiau prezidentas Emmanuelis Macronas primygtinai tvirtina, kad Prancūzijos teismų sistema yra nepriklausoma.

Paryžiaus Apeliacinis Teismas pranešė, kad laiku išnagrinės M. Le Pen bylą, jog ji suspėtų sudalyvauti 2027 m. rinkimuose, jei apkaltinamasis nuosprendis būtų panaikintas arba būtų pakeista bausmė.

„Pavojinga partija“

Kairiosios ir centro partijos surengė atsakomuosius susibūrimus, nukreiptus prieš kraštutinius dešiniuosius.

E. Macrono partijos „Renesansas“ susitikime Paryžiaus priemiestyje G. Attalis kaltino kraštutinius dešiniuosius „puolant mūsų teisėjus, puolant mūsų institucijas“. 

„Jei vagi, turi susimokėti“, – kiek vėliau pasakytoje kalboje tvirtino G. Attalis. Jis pasmerkė „bepredecentį kišimąsi“ į Prancūzijos reikalus ir atkreipė dėmesį į paramą M. Le Pen, kurią pareiškė tokie asmenys, kaip D. Trumpas ir Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.

Kitas prieš kraštutinius dešiniuosius nukreiptas kairiųjų susibūrimas Paryžiuje sutraukė apie 3 000 žmonių, pranešė policija. „Kraštutinė dešinė yra pavojinga partija, pavojinga demokratijai ir pavojinga teisinei valstybei“, – renginio metu sakė partijos „Nenugalėtoji Prancūzija“ (LFI) koordinatorius Manuelis Bompardas.

Prieš sekmadienį vykusį mitingą M. Le Pen ragino šalininkus pasisemti įkvėpimo iš Jungtinėse Valstijose vykusios nesmurtinės kampanijos už lygias juodaodžių amerikiečių teises. „Seksime Martino Lutherio Kingo, kuris gynė pilietines teises, pavyzdžiu“, – Florencijoje susitikusiems Italijos kraštutinės dešinės partijos „Lyga“ nariams vaizdo ryšiu sakė M. Le Pen.

Ji taip pat yra palyginusi save su velioniu Rusijos opozicijos lyderiu Aleksejumi Navalnu, kuris 2024 m. mirė viename Arkties kalėjime ir buvo pasiųstas už grotų valdant prezidentui Vladimirui Putinui.

M. Le Pen stengėsi paversti RN renkama jėga ir atsikratyti jos tėvo, vieno iš partijos įkūrėjų Jeano-Marie Le Peno, kuris sausio mėnesį mirė ir buvo dažnai kaltinamas rasizmu, palikimo.

Tačiau stebėtojai sako, kad dabar M. Le Pen rizikuoja panaikinti per daugelį metų pasiektą pažangą. Pasak analitikų, M. Le Pen bus priversta žaisti aukos korta, kad išlaikytų savo rinkėjų palaikymą.

RN yra didžiausia partija parlamente ir gali apsunkinti gyvenimą premjerui Francois Bayrou, kuris neturi daugumos žemuosiuose rūmuose.