M.Šulcas atsisveikino su Europos Parlamentu

Pastaraisiais metais Parlamentui pavyko sustiprinti transnacionalinę demokratiją, kalbėjo M. Šulcas. Tačiau dabar esą šiam laimėjimui iškilo pavojus. „Visame žemyne vėl įsigali skaldytojai ir ultranacionalistai", - sakė M. Šulcas ir pridūrė, kad jis „ir ateityje visomis išgalėmis kovos su šia neapykanta, nesvarbu iš kokios pozicijos".

M. Šulcas lapkričio pabaigoje paskelbė grįžtantis į Vokietijos politiką. Kas sausio 17-ąją bus išrinktas jo įpėdiniu, kol kas neaišku. Šiuo metu frakcijos kelia savo kandidatus.

Pirmadienį prieš rinkimus M. Šulcas paskutinį kartą Strasbūre pradės plenarinių posėdžių savaitę.

Europarlamentarai norėtų „tikroviškesnės" santykių su Rusija strategijos

Europos Sąjunga (ES) turi nustatyti naują, tikroviškesnę santykių su Rusija strategiją, o kartu stiprinti savo gynybos ir diplomatijos pajėgumus. Tai dalis rekomendacijų, kurias Europos Parlamentas (EP) trečiadienį pateikė savo rezoliucijoje apie užsienio politikos įgyvendinimą. Jai pritarė 433 EP nariai, nepritarė 174, o susilaikė 93.

Pasak europarlamentarų, ES šiuo metu apsupta „nestabilumo arkos", kuri tęsiasi nuo „agresyvios" Rusijos iki išorės subjektų kurstomų karų Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje. Tai turi rimtų padarinių ES piliečių saugumui ir gerovei, nes Europa susiduria su terorizmu, masiniais pabėgėlių srautais ar klaidinamos informacijos kampanijomis, kuriomis siekiama skaldyti visuomenę.

Europarlamentarai pabrėžia, kad ES yra vienas iš didžiausių Europos istorijos laimėjimų, o bendra užsienio ir saugumo politika yra viena iš sričių, kur „Europos lygmens bendradarbiavimas gali užtikrinti didžiausią pridėtinę vertę". Jie ragina ES valstybes pasitikėti viena kita ir laikytis bendros pozicijos, nes tik taip galima įtvirtinti ES vaidmenį pasaulyje.

Rezoliucijoje pažymima, kad Europos saugumo sistemai labai pakenkė neteisėta Rusijos karinė intervencija į Krymą ir rytų Ukrainą. EP ragina priimti naują, tikroviškesnę ES santykių su Rusija strategiją, kuri leistų išlaikyti diplomatinį, politinį ir ekonominį spaudimą atsisakyti agresijos, o kartu skirtų daugiau dėmesio Rusijos visuomenės palaikymui. Europarlamentarų įsitikinimu, sankcijos pasirodė esanti veiksminga priemonė atgrasyti tolesnę agresiją Ukrainoje. Jie siūlo pasiruošti „nustatyti papildomas laipsniškas sankcijas, ypač aukštųjų technologijų produktams naftos ir dujų, IT ir ginkluotės sektoriuose, jei Rusija ir toliau vykdytų tarptautinės teisės pažeidimus".

Kadangi „paramos už pažangą" principas nepasiteisino, EP nariai siūlo laikytis principo „parama pagal pažangą" ir mažinti paramą šalims, kuriose negerėja demokratijos, žmogaus teisių ir valdymo padėtis. Savo ruožtu jie ragina stiprinti ES saugumo ir gynybos pajėgumus, nes „tarptautiniuose santykiuose vėl vyrauja galios politika": skirti daugiau lėšų gynybai, bendrai finansuoti ES misijas ir kartu įsigyti gynybos įrangą, taip pat plėtoti greitojo reagavimo priemones. Kartu europarlamentarai ragina stiprinti ES diplomatinę įtaką sprendžiant konfliktus ir užtikrinant taiką pasaulyje.

„70 proc. Europos piliečių sutinka, kad bendrojoje užsienio ir saugumo politikoje turi būti daugiau Europos. Kartais tam kliudoma ES valstybių sostinėse, tačiau piliečiai to nori. Būtina stiprinti ES diplomatinę įtaką, vystomąjį bendradarbiavimą ir karinius pajėgumus, kad žmonės jaustųsi saugūs", - teigė EP pranešėjas ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Elmaras Brokas (Elmar Brok).


Europos Parlamentas stiprina konkurenciją geležinkeliuose

Trečiadienį Europos Parlamento (EP) priimtas teisės aktų rinkinys paskatins valstybes skelbti viešuosius konkursus keleivių vežimui traukiniais, taip pat palengvins naujų geležinkelio operatorių patekimą į rinką, praneša EP spaudos tarnyba.

Daugelyje ES valstybių keleivių vežimas yra viešoji paslauga, skiriama tiesiogiai iš anksto numatytam operatoriui. Tik trečdalis šių paslaugų teikiama komerciniais pagrindais be valstybių subsidijų. Naujomis taisyklėmis Europos Parlamentas siekia, kad šios viešosios paslaugos teikėjai būtų parenkami konkurso tvarka, o komercinė rinkos dalis būtų atverta naujiems operatoriams tikintis sumažinti paslaugų kainą.

Galimybė tiesiogiai skirti vežėją išliks tik tuomet, kai tai užtikrins geresnę paslaugos kokybę ar bus ekonomiškai efektyviau. Valstybės institucijos, nusprendusios be konkurso parinkti keleivių vežimo paslaugas teikiančią bendrovę tam tikriems maršrutams, turės tai pagrįsti punktualumo, paslaugų intensyvumo, eksploatacinės parengties ir panašiais kriterijais. Konkurso nereikės ir toms viešosioms keleivių vežimo paslaugoms, kurių vidutinė metinė vertė nesiekia 7,5 mln. eurų arba vidutinis metinis nuvažiuotas kilometražas nesiekia 500 tūkst. kilometrų.

Naujosiomis taisyklėmis bus taip pat sustiprintas geležinkelių infrastruktūros valdytojų nepriklausomumas ir nešališkumas. Siekiama, kad visos geležinkelių bendrovės turėtų vienodą prieigą prie bėgių ir stočių.

Europarlamentarai užtikrino, kad rinkos atvėrimas nepakenktų geležinkelininkų darbo sąlygoms ir jų socialinei apsaugai. Viešųjų paslaugų operatoriai turės laikytis socialinės ir darbo teisės įsipareigojimų, nustatytų ES bei jos šalių taisyklėse ar kolektyvinėse sutartyse.

Naujosios taisyklės bus pradėtos taikyti laipsniškai. Nauji keleivinių traukinių operatoriai galės pradėti teikti savo paslaugas nuo 2020 m. pabaigos, o viešųjų keleivių vežimo traukiniais paslaugų skyrimas konkurso būdu taps įprasta praktika nuo 2023 m. pabaigos.

Uosto paslaugų įkainiai bus skaidresni

Uostuose teikiamų laivų vilkimo, švartavimo ar krovinių tvarkymo paslaugų įkainiai turės būti skaidrūs ir atitikti sąnaudas. Tai numato atnaujintos ES taisyklės, kurioms trečiadienį pritarė Europos Parlamentas (EP). Jos bus taikomos daugiau kaip 300 ES jūrų uostų, įskaitant Klaipėdą, kuriuose iš viso dirba beveik pusė milijono darbuotojų. Taip siekiama paskatinti efektyvesnę uostų veiklą tikintis pritraukti investicijų, praneša EP spaudos tarnyba.

"Po 15 metų diskusijų pagaliau susitarėme dėl Europos uostų politikos ateities: esami uostų valdymo modeliai galės toliau sėkmingai veikti, tačiau svarbu gerinti darbo sąlygas ir didinti uostų veiklos skaidrumą", - pažymėjo EP pranešėjas Knutas Flekenšteinas (Knut Fleckenstein) (Socialistai ir demokratai, Vokietija).

Šiuo metu trūksta skaidrumo nustatant uostų paslaugų - pavyzdžiui, laivų vilkimo, švartavimo ar krovinių tvarkymo - tarifus, o infrastruktūros plėtrai skirtos valstybės lėšos ne visada apskaitomos atskirai nuo komercinės veiklos pajamų. Naujomis taisyklėmis uostai įpareigojami deklaruoti iš valstybės gaunamas lėšas atskirai nuo lėšų, gaunamų iš komercinės veiklos. Be to, uosto paslaugų įkainiai turės būti nustatomi skaidriai, o ES valstybės turės nustatyti šios srities skundų nagrinėjimo tvarką.

Kaip ir iki šiol, uostai galės arba patys teikti minėtas paslaugas, arba taikyti minimalius reikalavimus paslaugų teikėjams, o tam tikrais pagrįstais atvejais (dėl žemės ar pakrantės stygiaus, eismo uoste ypatumų ar uosto saugumo) - leisti riboti jų skaičių. Siekiant geresnės uostų paslaugų kokybės taip pat nustatomi nauji reikalavimai periodiniam personalo mokymui, ypač sveikatos ir saugos srityse.

Naujosioms taisyklėms pritarė 546 EP nariai, nepritarė 140, o susilaikė 22. Jos jau suderintos su ES Taryba, tačiau dar būtinas formalus jos pritarimas.