NATO negali apginti Europos be JAV

Po Donaldo Trampo (Donald Trump) pergalės JAV prezidento rinkimuose Latvijos, Estijos ir Suomijos lyderiai paragino Šiaurės Atlanto aljanso nares nutraukti nesibaigiančias diskusijas, kaip kovoti su artėjančia Rusijos grėsme, ir pabrėžė, kad atėjo laikas stiprinti Europos gynybos pajėgumus.

„Mes nesame pasiruošę. Tai gana akivaizdu. Negalime toliau paprasčiausiai tikėtis, kad JAV ir toliau aktyviai dalyvaus Europos reikaluose", - nurodė Latvijos Prezidentas Edgaras Rinkevičius (Edgars Rinkevičs).

„Dėl iš Rusijos kylančios grėsmės privalome stiprinti savo gynybos pajėgumus", - pridūrė Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas (Kristen Michal).

Šios trys šalys yra vienintelės NATO narės, kurios tiesiogiai ribojasi su Rusija. Suomijai 2023 m. įstojus į NATO, aljanso šalių siena su Rusija išaugo daugiau nei dvigubai.

Be to, Suomija, Estija ir Latvija yra tarp aljanso šalių, kurios gynybai išleidžia daugiausiai procentų nuo savo BVP. Nors NATO reikalauja, kad narės gynybai skirtų ne mažiau kaip 2 proc. BVP, iki 2024 m. šį reikalavimą įvykdė tik trečdalis šalių. Du trečdaliai aljanso narių šiemet jau rado reikiamų lėšų, tačiau ekspertai vis dar perspėja, kad išlaidos yra per mažos.

Estija gynybai išleidžia 3,4 proc. savo BVP (antras pagal dydį skaičius aljanse po Lenkijos), Latvija - 3,15 proc. (ketvirtas pagal dydį), Suomija - kiek daugiau nei 2,4 proc.

Naujoji Lietuvos Vyriausybė nusprendė kitąmet gynybai skirti 3,91 proc. nuo BVP, 2026 m. šis skaičius gali šoktelti iki 5 proc.

Poreikis didinti investicijas į gynybą Europoje atsirado dar prieš D.Trampo perrinkimą, tačiau artėjantis respublikono sugrįžimas į Baltuosius rūmus tik dar labiau pabrėžia daugelio Europos NATO narių, ypač - esančių vakarinėje žemyno dalyje, ginkluotės problemas.

„Kiekvienas NATO narys privalo išspręsti gynybos deficito problemą", - nurodė Suomijos prezidentas Aleksanderis Stubas (Alexander Stubb). Jis taip pat teigė nemanantis, kad NATO gali išlikti be JAV dalyvavimo.

Nors nė vienas Europos lyderis nėra pasakęs, kad tiki, jog JAV pasitrauks iš NATO, baiminamasi, kad JAV, ypač valdant naujam prezidentui, bandys nukreipti savo dėmesį į Kiniją ir Indijos bei Ramiojo vandenynų regioną, įskaitant Taivano gynybą.

„Pagrindinis JAV priešininkas ar konkurentas yra Kinija", - priminė A.Stubas. Jis pridūrė manantis, kad D.Trampas supranta aljansų svarbą kovoje su Pekinu.

Ekspertai pažymėjo, kad jei JAV pernelyg greitai nukreips dėmesį į Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną, nesuteikdamos Europai laiko stiprinti savo gynybą, vėliau ji turės grįžti prie Europos saugumo klausimų sprendimo, tačiau daug didesnėmis sąnaudomis.

„Manau, kad JAV suinteresuotos ir toliau dalyvauti sprendžiant Europos reikalus. Manau, kad vertybėmis grįstos sąjungos gyvuoja daug ilgiau nei grįstos interesais", - nurodė A.Stubas.

Europos nesugebėjimas apsiginti, ypač - be JAV, tik pabrėžia jos sunkumus tęsiant karinę paramą Ukrainai. Kaip pripažino E.Rinkevičius, Latvija kartu su Estija ir Suomija treniruoja Ukrainos kariuomenę, tačiau pajėgumų trūksta.

„Problema yra ne tik ta, kad daugelis šalių nėra pasirengusios tiekti Ukrainai ginklų, bet ir tai, kad Europos gynybos pramonė nesugeba pagaminti reikiamo jų kiekio. Mes galime suteikti Ukrainai tai, ką galime, bet daugeliu atvejų jau esame tiesa išteklių išsekimo riba", - apibendrino jis.