Naujasis Japonijos ministras pirmininkas Šigeru Išiba (Shigeru Ishiba) pareiškė norą susitikti su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Čen Unu (Kim Jong Un), kad būtų išspręstas Šiaurės Korėjos žvalgybos pagrobtų Japonijos piliečių klausimas.
„Labai svarbu, kad abiejų valstybių lyderiai matytų bendrą vaizdą ir atvirai išsakytų savo poziciją vienas kitam", - pabrėžė Š.Išiba per susitikimą su pagrobtųjų šeimomis. Jo žodžius cituoja agentūra „Kyodo".
Anksčiau savo pirmajame pranešime parlamentui Š.Išiba, skirtingai nei jo pirmtakai, neužsiminė apie pasirengimą susitikti su K.Čen Unu.
Pirmą kartą buvęs šalies premjeras Šinzo Abė (Shinzo Abe) išreiškė pasiryžimą susitikti su Šiaurės Korėjos lyderiu 2018 m.
Po to ši pozicija tapo nuoseklia Japonijos vyriausybės politika. Tada netgi buvo aptarta Japonijos ministro pirmininko vizito į Pchenjaną galimybė, tačiau jis taip ir neįvyko.
Šiaurės Korėjos žvalgybos tarnybų vykdomas japonų grobimas yra viena skausmingiausių temų dviejų valstybių, kurios nepalaiko oficialių diplomatinių ryšių, santykiuose.
2002 m. Pchenjanas pirmą kartą pripažino pagrobęs 13 Japonijos piliečių ir leido 5 iš jų grįžti į tėvynę. Likusieji buvo paskelbti mirusiais, o jų artimiesiems buvo išsiųsti palaikai, kurių autentiškumas negalėjo būti patvirtintas.
2014 m. gegužę Japonijos ir Korėjos vyriausybės susitarė atlikti naują tyrimą dėl Japonijos piliečių pagrobimo, tačiau tai nagrinėjusi komisija vėliau Pchenjano iniciatyva buvo paleista.
Kovo 26 d. korėjiečių lyderio sesuo Kim Jo Čen (Kim Yo Jong) patikino, kad Pchenjanas atsisako derėtis su Tokijumi.
Ji pabrėžė, kad Pchenjanas nėra suinteresuotas surengti K.Čen Uno ir tuometinio Japonijos premjero Fumijo Kišidos (Fumio Kishida) susitikimą dėl Tokijo pozicijos pagrobtų Japonijos piliečių klausimu.
Politikė pažymėjo, kad Japonija bando abejoti Korėjos suverenitetu, vartodama tokius posakius kaip „branduoliniai ir raketų klausimai".
Be to, Tokijas nesutinka su Pchenjano pozicija, kad pagrobtų Japonijos piliečių klausimas yra išspręstas.