1 nuotr.Ukrainos prezidentas sužlugdė „paprasčiausią pasaulyje susitarimą" dėl išteklių, kas būtų sustiprinę partnerystę su JAV, pareiškė Amerikos iždo sekretorius Skotas Besentas (Scott Bessent). Volodymyras Zelenskis susitarimą atsisakė pasirašyti dėl reikalavimo kompensuoti karinę pagalbą.
Kaltas Kijevas
Dėl nepasirašyto Ukrainos išteklių gavybos sandėrio Vašingtonas vėl kaltina V.Zelenskį.
„Jis atėjo į Ovalųjį kabinetą ir viską sugadino. Atrodytų, viskas taip paprasta - tereikėjo surengti spaudos konferenciją. Po to buvo numatyti privatūs pietūs. Jeigu jis turėjo kokių nors nusiskundimų, iš mūsų pusės buvo devyni žmonės, iš jų devyni, tad jis galėjo išsakyti visas savo nuoskaudas. Viskas buvo padėta ant stalo pasirašymui, bet taip nieko ir nebuvo pasirašyta", - interviu žurnalistui Takeriui Karslonui (Tucker Carlson) teigė S.Besentas.
Pasirašyti susitarimo dėl naudingųjų iškasenų pirmą kartą nepavyko vasario 28 d., kai V.Zelenskis per susitikimą Baltuosiuose rūmuose susikivirčijo su JAV prezidentu Donaldu Trampu (Donald Trump). Kovo 27 d. Kijevas pranešė, kad iš Vašingtono gavo naują dokumento versiją, kuri pasirodė esanti daug griežtesnė nei ankstesnė. Naujasis variantas įpareigojo Kijevą kompensuoti Vašingtonui 120 mlrd. JAV dolerių viršijančią pagalbą. Po to Ukrainos valdžia ne kartą teigė, kad derina pozicijas dėl susitarimo, o V.Zelenskis skundėsi dėl pakeistų sąlygų. D.Trampas pabrėžė, kad jei V.Zelenskis bandys išvengti susitarimo, jis turės didelių problemų.
Balandžio 5 d. „Financial Times" pranešė, kad V.Zelenskis nurodė saugumu išsiaiškinti, kas nutekino informaciją apie naujausią JAV pasiūlymą. Tyrimas buvo pradėtas po to, kai kovo 26 d. Aukščiausios Rados deputatas Jaroslavo Železniakas paskelbė išsamią informaciją apie naują susitarimo projektą. Anot politiko, naujausia susitarimo su JAV versija apima ne tik kritinius mineralus ir retuosius žemės metalus, bet ir visus Ukrainoje esančius naudinguosius išteklius, įskaitant naftą ir dujas. Tuo pat metu joje nėra net užuominų apie saugumo garantijas Ukrainai. Kovo 28 d. V.Zelenskis oficialiai atmetė projektą.
Kremliaus pozicija
Rusija tikisi, kad prezidentas D.Trampas sugebės pasiūlyti priimtiną taikos susitarimą dėl Ukrainos, tačiau yra pasirengusi tęsti karinius veiksmus, jei derybos žlugs, praneša „Bloomberg", cituodama šaltinius.
Pasak agentūros pašnekovų, Kremliui nerūpi D.Trampo grasinimas įvesti antrines sankcijas rusiškai naftai, nes nesimato pažangos paliaubų klausimu. Tačiau, pasak šaltinių, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas supranta, kad D.Trampas yra geriausia galimybė užbaigti konfliktą. Rusija norėtų tęsti abipuses pastangas rasti būdų išspręsti Ukrainos klausimą, bet tai pareikalaus laiko, „Bloomberg" teigė Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Visi norėtų ne kovoti, o kalbėtis. Ir ne tik kalbėtis, bet ir būti išgirsti, kas ir vyksta su dabartine Amerikos administracija", - tikino Kremliaus atstovas.
Kovo pabaigoje JAV prezidentas interviu NBC neslėpė esąs labai piktas ir įsiutęs dėl V.Putino žodžių apie galimybę globojant JT įvesti išorinę Ukrainos kontrolę. V.Putinas paaiškino, kad tai leistų surengti demokratinius rinkimus Ukrainoje ir atvesti į valdžią žmonių pasitikėjimą turinčią vyriausybę, su kuria būtų galima pasirašyti teisėtus dokumentus.
D.Trampas pagrasino įvesti papildomus muitus rusiškai naftai, jei pripažins Rusiją kalta dėl taikos susitarimo su Ukraina sužlugdymo. Vėliau jis teigė, kad nenorėtų imtis naujų priemonių prieš Rusiją, ir išreiškė viltį, jog V.Putinas „užbaigs reikalą".
„Fox News" apžvalgininkė Džekė Heinrich (Jacqui Heinrich) balandžio pradžioje socialiniame tinkle „X" teigė, jog D.Trampas yra nusivylęs V.Putino veiksmais ir mano, kad Rusija sąmoningai vilkina derybas dėl paliaubų. Dž.Heinrich nurodė, kad JAV administracija tariamai svarsto galimybę taikyti „agresyvias" sankcijas, įskaitant ir prieš Rusijos „šešėlinį laivyną".
50 senatorių grupė iš JAV respublikonų ir demokratų partijų balandžio pradžioje pateikė sankcijų paketo projektą tam atvejui, jei Rusija atsisakys geranoriškai derėtis dėl paliaubų arba pažeis galimą susitarimą. Jis numato galimybę įvesti 500 proc. muitą šalims, kurios perka rusišką naftą, naftos produktus, gamtines dujas ar uraną.
„Bloomberg" pašnekovai patikino, kad Rusija, trejus metus sulaukianti sankcijų dėl karo Ukrainoje, nepasiduos grasinimams, nes nauji apribojimai nebus veiksmingesni už ankstesnius.
„Šios sankcijos nepaveiks Rusijos tiek, kiek tas šalis, kurioms reikia mūsų naftos ir dujų. Tai - Kinija, Rytų Azija ir besivystančios ekonomikos", - agentūrai sakė Valstybės Dūmos Finansų rinkų komiteto vadovas Anatolijus Aksakovas.
Balandžio 3 d. specialusis Rusijos prezidento atstovas investicijoms ir ekonominiam bendradarbiavimui su užsienio šalimis Kirilas Dmitrijevas patikino, kad V.Putino pavedimu lankėsi Vašingtone ir rengė susitikimus su D.Trampo komanda. Detalių apie vizitą jis nepateikė.
