1 nuotr.Nepaisant visuomenės nepritarimo, Prancūzijos vyriausybė vis tiek planuoja įgyvendinti pensijų reformą. Toks sprendimas gali tapti naujų streikų priežastimi. Tarsi to būtų maža, Kongas priminė apie tai, kad prancūzai esą prisidėjo prie 1994 metų Ruandoje vykdyto genocido.
Gresia masiniai streikai
Prancūzijos profsąjungos ruošiasi, kaip spėjama, lemiamam mūšiui su prezidentu Emanueliu Makronu (Emmanuel Macron) dėl pensijų reformos. Jeigu kas nors nepasikeis, nuo antradienio prasidės masiniai streikai, kuriais siekiama „paralyžiuoti" šalį.
Praėjusią savaitę vykę streikai žada naują etapą kovoje tarp centristinės vyriausybės ir pokyčių oponentų, kuriems priklauso didžioji dauguma Prancūzijos rinkėjų.
„Visada sakėme, kad prireikus įjungsime aukštesnę pavarą, - sekmadienį laikraščiui „Journal du Dimanche" teigė įtakingos CGT profsąjungos vadovas Filipas Martinesas (Philippe Martinez). - Taip ir bus antradienį."
Manoma, kad visoje šalyje bus surengta daugiau kaip 260 demonstracijų. Daugelis jų vyks mažuose ir vidutinio dydžio miestuose, kuriuose ypač stipriai priešinamasi reformai. Streikai paveiks transporto, energetikos ir viešųjų paslaugų sektorius.
Policija yra nusiteikusi, kad į gatves išeis 1,1-1,4 mln. žmonių, AFP agentūrai sakė anoniminis šaltinis. Jei būtų pasiekta viršutinė šio intervalo riba, tai būtų didžiausių protestų diena per pastaruosius dešimtmečius.
Profsąjungos, atstovaujančios Nacionalinių geležinkelių SNCF, Paryžiaus metro ir energetikos sektoriaus, įskaitant naftos perdirbimo gamyklas, darbuotojams, pirmą kartą paragino rengti tęstinius streikus, prie kurių, spėjama, prisijungs ir kitos pramonės šakos.
Visos aštuonios pagrindinės profsąjungos ragino rengti streikus, kurie antradienį „paralyžiuotų" šalį.
Naujausios apklausos rezultatai parodė, kad visuomenė palaiko streikus. Anot apklausos, kurią televizijos stoties BFM užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Elabe", besitęsiantiems streikams pritaria 56 proc. Prancūzijos gyventojų. Tuo metu 59 proc. šalies žmonių palaiko raginimus tokiomis akcijomis paralyžiuoti viešąjį gyvenimą. Apklausos rezultatai taip pat parodė, kad pastarąjį protestų judėjimą palaiko du iš trijų (64 proc.) apklaustų Prancūzijos gyventojų.
Prancūzijos vyriausybė nori pensinį amžių pailginti nuo 62 iki 64 metų. Profsąjungos šį planą vadina brutaliu ir neteisingu. Pensijų reforma yra vienas pagrindinių prezidento E.Makrono rinkimų kampanijos pažadų.
Viešas kivirčas
Po socialinius tinklus plinta vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas po Afrikos šalis keliaujančio E.Makrono ginčas su Kongo prezidentu Feliksu Čisekede (Felix Tshisekedi). Šalių lyderiams susitikus su žurnalistais, F.Čisekedė priminė kolegai apie tai, kad Prancūzija yra susijusi su 1994 metais Ruandoje vykdytu genocidu. Taip pat Afrikos šalies vadovas pasiteiravo E.Makrono, kaip Prancūzija rengiasi prisidėti prie saugumo Konge atkūrimo. Užuot mandagiai atsakęs, E.Makronas pradėjo bartis ir atrėžė: „Aš atmetu bet kokį bandymą Prancūzijai primesti atsakomybę. Aš esu už tiesą, tačiau už tikrą tiesą, todėl atsisakau prisiimti šią naštą. Prancūzija neprivalo rūpintis, kad jums būtų „gerai". Tai užduotis jums".
Genocidas Ruandoje - 1994 m. balandžio 7 d. - liepos 15 d. Ruandoje vykdytos žudynės. Jų metu hutų radikalų iniciatyva buvo išžudyta 0,5-1,0 mln. tutsių ir nuosaikių hutų.
