Pasaulinės rinkimų sistemos

Prancūzija

Prancūzijos Respublika yra unitarinė valstybė su stipria prezidento valdžia. Vadinamosios Penktosios Respublikos Konstitucija buvo priimta 1958 m. rugsėjo 28 d. Ji smarkiai padidino prezidento ir vykdomosios valdžios galias, faktiškai atimdama jas iš parlamento.

Pagal Konstitucijoje nustatytą tvarką šalies prezidentas renkamas tiesioginiu visuotiniu balsavimu 5 metams, o vyriausybei vadovauja prezidento pasiūlytas ministras pirmininkas.

Iš esmės stipraus prezidento valdžią Prancūzijoje lėmė 1962 m. spalio 28 d. referendumas, įtvirtinęs tiesioginius prezidento rinkimus. Tai jau savaime reiškė dar didesnes prezidento galias.

Prezidentas Prancūzijoje renkamas dviejų turų sistema, kur, norint laimėti pirmajame ture, reikia surinkti 50 proc. ir vieną balsą. Neišrinkus prezidento, į antrąjį turą patenka du daugiausia balsų surinkę kandidatai. Beje, jeigu kuris nors iš jų atsisako, jo vietą užima trečias daugiausia balsų pirmajame ture surinkęs kandidatas, nors tokio atvejo dar nėra buvę. Bet kokiu atveju galiausiai prezidentu išrenkamas absoliučią balsų daugumą surinkęs asmuo.

Prancūzijos parlamentas yra dvejų rūmų įstatymų leidžiamasis organas, apimantis Nacionalinis susirinkimas (Assemblee Nationale) ir Senatą. Nacionalinio susirinkimo atstovai atstovauja vietinėms rinkimų apygardoms ir yra tiesiogiai renkami 5 metams. Susirinkimas turi galią patvirtinti arba paleisti Ministrų kabinetą, tad politinė partija ar jų koalicija, turinti daugumą susirinkime, daro didžiausią įtaką formuojant vyriausybę.

Vokietija

Vokietijos Federacinės Respublikos kancleris prezidento pasiūlymu renkamas žemųjų parlamento rūmų (Bundestago). Išrenkamas kandidatas, surinkęs daugumą žemųjų rūmų narių balsų. Išrinktas kandidatas turi būti paskirtas prezidento.

Todėl čia svarbu pažymėti, kad Vokietija turi dvejų rūmų parlamentą, kuriame žemieji rūmai atstovauja federacijos subjektų interesams, o aukštuosiuose rūmuose (Bundesrate) ginami konkrečių federacijos subjektų interesai.

Bundestagas yra renkama Vokietijos tautos atstovybė. Techniniu požiūriu pusė iš 622 Bundestago mandatų išdalijama pagal partijų žemių sąrašų rinkimus (antrieji balsai), likusi pusė - pagal kandidatų rinkimus 299 rinkimų apygardose (pirmieji balsai).

Išrinktieji Bundestago deputatai susijungia į frakcijas ir iš savo tarpo išrenka Bundestago pirmininką. Bet itin svarbi Bundestago užduotis - išrinkti federalinį kanclerį ir remti jį, pritariant jo politikai. Bundestagas, pareiškęs nepasitikėjimą federaliniu kancleriu, gali atleisti šį iš pareigų.

Jeigu pasiūlytas kandidatas neišrenkamas, Bundestagas turi teisę per 14 dienų po rinkimų išrinkti savo kandidatą daugiau nei pusės savo narių balsų dauguma.

Federacijos kanclerio tarnyba prasideda po prezidento paskyrimo ir baigiasi pirmą kartą susirinkus naujai išrinktam Bundestagui arba kancleriui atsistatydinus savo valia, taip pat Bundestagui pareiškus nepasitikėjimą ir išrinkus kitą kanclerį.

Jungtinės Valstijos

JAV galioja painiausia ir komplikuočiausia prezidento rinkimų sistema. Beje, čia prezidentu gali tapti bet kas, jeigu yra gimęs JAV, sulaukęs 35-erių ir šalyje gyvenęs pastaruosius 14 metų. Oficialiai prezidentą išrenka valstijose išrinkta rinkikų kolegija.

Nustatytą rinkikų skaičių turi visos 50 JAV valstijų ir Kolumbijos apygarda (Vašingtonas), o rinkikų skaičius priklauso nuo valstijos dydžio pagal gyventojų skaičių. Pavyzdžiui, daugiamilijoninei Kalifornijai priklauso 55 rinkikai, o mažam Vajomingui - tik 3 rinkikai. Iš viso yra 538 rinkikai, kurie sudaro minėtą rinkikų kolegiją. Prezidentu išrenkamas kandidatas, kuris užsitikrina 270 rinkikų balsus. 21 valstijoje rinkikai formaliai neprivalo balsuoti už kandidatą, kurį parėmė rinkėjai, bet istoriškai tokia tradicija pažeidžiama itin retai ir neturi įtakos rinkimų baigčiai. Rinkikais paprastai paskiriami valstijų pareigūnai ir ištikimybe savosioms partijoms pasižymintys jų atstovai.

Visose valstijose, išskyrus Meiną ir Nebraską, taikoma tokia sistema, kai populiariausiam kandidatui atitenka visi rinkikų balsai. Nemažai JAV valstijų jau nuo seno balsuoja už demokratų arba respublikonų kandidatą. Būtent dėl to, kad daug JAV valstijų rinkimų rezultatai iš esmės aiškūs, pastaruoju metu per prezidento rinkimus įnirtingiausiai kovojama vadinamosiose svyruojančiose valstijose - tokiose, kur balsuojama tai už demokratą, tai už respublikoną. Jau kuris laikas svyruojančiomis ir dėl to labai svarbiomis valstijomis laikomos Floridos, Šiaurės Karolinos, Ohajo, Mičigano valstijos.

Tokią sudėtingą rinkimų sistemą, turinčią daugybę saugiklių, 1787 metais pasirinko JAV tėvai įkūrėjai. Jie atsisakė tiesioginių prezidento rinkimų idėjos, nes manė, kad žmonės balsuos už vietinius kandidatus, o tuomet neiškils nė vienas favoritas. Prezidentas, išrenkamas rinkikų kolegijos, paprastai surenka ir daugumą rinkėjų balsų.

Beje, perskaičiavus balsus ir ėmusis visų įmanomų teisinių priemonių, yra galimybė, kad rinkimai baigsis visiškomis lygiosiomis, nes abu kandidatai surinks po 269 rinkikų balsus. Tokiu atveju naująjį JAV prezidentą rinktų Atstovų Rūmai.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“