Pasaulio pergalė prieš Rusiją būtų jos dezintegracija

- Nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios rusai tik vieną kartą per dvi savaites paskelbė savo gyvosios jėgos nuostolius, matyt, suvokę, kad visiškai jų paslėpti nepavyks. Kokie dabar galimi jų nuostoliai, atsižvelgiant į jų vykdomų atakų mastą?

- Realiai vertinant situaciją ir matant jų operacijų pobūdį, manau, kad galima kalbėti apie 5-6 tūkstančius vien tik nukautais. Tačiau realūs praradimai, be abejonės, daug didesni: čia reikėtų pridėti visus sužeistuosius, patekusius į nelaisvę, dingusius be žinios, dezertyravusius ar staiga „susirgusius", - tiesiog atsisakiusius kariauti ir dėl to teisiamus...

Tokio masto kovose, turint galvoje, jog Rusija šiuo metu atakuoja keturis didelius Ukrainos miestus - Kyjivą, Charkivą, Nikolajevą ir Mariupolį, - vien tik žuvusiųjų skaičius gali būti ir gerokai didesnis. Tačiau greičiausiai mes niekada nesužinosime tų skaičių, kad ir kiek karas tęstųsi - juk žinome, kad niekur taip nemeluojama, kaip kare, meilėje ir žvejyboje... Juo labiau kad karo nuostoliai objektyviai labai sunkiai įvertinami.

- Karo nuostolių tema yra neišvengiamai susijusi ir su Vladimiro Putino psichine sveikatos būkle: antai amerikiečių žvalgyba, kuri tiksliai išprognozavo karo pradžią ir mastą, smarkiai abejoja diktatoriaus sveikata...

- Be abejonės, amerikiečiai mėgsta žaisti šiuos žaidimus, bet pasakysiu tiesiai: tame pasaulyje, kuriame gyvena V.Putinas, jis yra visiškai adekvatus ir racionalus. Galvoti, kad visas šias nesąmones galima paaiškinti jo psichinės sveikatos problemomis, reikštų visiškai ignoruoti realybę. Reikia suvokti, kad mes čia, Lietuvoje, greta tokių psichopatų bei sociopatų gyvename pastaruosius 500 metų.

Šitiems psichopatams bei sociopatams visada atrodė, jog imperijos plėtimasis yra geriausias atsakymas į visus egzistencinius klausimus. Deja, taip nėra. Jeigu kažkas Vakaruose ieško paaiškinimo, kodėl Moskovijos atstovas gali jaustis teisus, šaudydamas į civilius gyventojus ar mažus vaikus, tai bet kam Lietuvoje, bent jau minimaliai žinančiam istoriją, toks klausimas nekyla. Tiesiog jis gyvena kitame pasaulyje, kur tokie dalykai yra norma. Joks Vakarų gyventojas tiesiog mentališkai yra nepajėgus suprasti nusikaltėlio logiką. Todėl pasikartosiu: tarp tų, kurie jį supa, tame anapusiniame haliucinacijų pasaulyje visas šio karo baisybes sukėlę V.Putino sprendimai yra visiškai normalūs ir, jų logika, racionaliai paaiškinami.

- Tuo metu Amerika atsisakė pirkti rusų naftą, dujas, anglis, jų pavyzdžiu pasekė ir Didžioji Britanija. Kokį poveikį tai gali turėti?

- Jungtinės Valstijos viską daro vėluodamos. Tą reikėjo padaryti jau pirmąją Rusijos invazijos sekundę, tačiau geriau vėliau negu niekada. Todėl vertinti reikia pozityviai... Jos Antrojo pasaulinio karo metais vėlavo, todėl situacija yra atpažįstama. Žinoma, tai vienaip ar kitaip suveiks ir rusams skaudės. Vienintelis klausimas: kaip išlaikyti savo pozicijas Ukrainos kariams, kol amerikiečių gudravimas, smarkiai vėluojant, turės rimtą poveikį agresorės ekonomikai?

Žinoma, Ukraina yra gana didelė ir ukrainiečiai padarys viską, kad agresorė nepasiektų rezultato. Šiuo metu Ukraina yra praradusi daug mažiau nei penktadalį savo teritorijos, rusai nėra užėmę nė vieno stambaus bei strategiškai svarbaus miesto ar politiškai svarbios pozicijos. Taigi, Rusija turi dėl ko graužti sau nagus, nes paskelbti politinę pergalę Kremlius neturi nė menkiausios galimybės. Ačiū Dievui, britai suveikė efektyviai ir pačioje pirmoje karo fazėje spėjo pateikti reikalingą ginkluotę, dėl ko ir degė Rusijos šarvuočiai bei tankai.

- Agresorės ekonominė būsena teoriškai neturėtų gerėti, turint galvoje tiek sankcijas, tiek faktą, kad daugybė vakarietiško kapitalo įmonių traukiasi iš tos rinkos. Kiek tai gali demoralizuoti rusus jų šalies viduje? Ar gali šalis pradėti byrėti?

- Greta Ukrainos gelbėjimo projekto šiandien labai svarbu matyti Rusijos dezintegracijos projektą kaip esmę viso to, kas dabar vyksta. Šiandien visas civilizuotas pasaulis turi sau iškelti vieną esminį tikslą - tai yra visišką Rusijos dezintegraciją. Kažkada, dar 1992 m., esu paskelbęs straipsnį apie visišką Tarybų Sąjungos dezintegraciją, juo supykdžiau labai daug Rusijos gynybos ministerijos veikėjų bei kitų žinybų atstovų. Jeigu pavyko tada, gali pavykti ir dabar.

Todėl reikia visomis išgalėmis stengtis suskaldyti Rusiją į gabalus, nes priešingu atveju visa normali civilizacija turės gyventi nuolatinėse ir nesibaigiančiose kančiose. Todėl Rusijos dezintegracija yra vienintelė išeitis, norint užtikrinti Europos saugumą. Toks dabar turi būti visų mūsų tikslas. Tačiau manau, jog Jungtinės Valstijos šiuo metu žaidžia kur kas sudėtingesnį žaidimą, kadangi amerikiečiams reikalinga jėgos balansų sistema prieš Kiniją. Todėl, susiklosčius dabartinei situacijai frontuose, jie gali turėti atitinkamų sumanymų, apie kuriuos kol kas anksti kalbėti, bet galbūt netrukus tai pamatysime įvykių eigoje.

- Tuomet pakalbėkime apie Rusijos kariuomenės galimą dezintegraciją, juolab kad karo ekspertai dabar deklaruoja stebintys savotišką užslėptą mobilizaciją visose Rusijos platybėse ir netgi Baltarusijoje, nors V.Putinas tai ir neigia... Vadinasi, rusams jau nepakanka iš anksto prie Ukrainos sienos pritrauktų pajėgų?

- Taip, be abejo, jie vykdo mobilizaciją, nes be papildomų pajėgų Ukrainos fronte jie jau negali išsiversti. Tačiau atkreipčiau dėmesį į elementarią statistiką: jeigu mes tikėsime, kad jų kariuomenę sudaro 150 tūkst. žmonių, tai lygiagrečiai turime pridėti 10 procentų mobilizacinio rezervo nuo bendro gyventojų kiekio. Kitaip sakant, pagal visas sąmokslo teorijas bei pakankamai objektyvius paskaičiavimus, jų mobilizacinis rezervas yra apie 13 mln. žmonių. Bet kas tai per žmonės? Didžioji dauguma - kolūkiečiai...

Jie yra techniškai neparuošti karui, tačiau svarbiausia, kad jie tam nėra pasiruošę psichologiškai. Yra toks senas posakis: kai kaunasi du šunys, laimi ne tas, kuris yra didesnis, o tas, kuriame yra daugiau kovos dvasios... Dabartinė situacija yra tokia, kad Ukrainos ir Rusijos kare laimės ne kiekis, o kokybė. Taip, ukrainiečiai taip pat patiria daug nuostolių, tačiau jie kaunasi savoje žemėje prieš juos užpuolusius okupantus, o tai keičia jėgų balansą ne Rusijos naudai. Be to, mes tame kare matome ukrainiečius - 30-40 metų amžiaus vyrus, kurie žino labai daug apie gyvenimą ir kuriems numirti už savo šalį yra paprasčiau negu 18-20 metų rusui, nesuprantančiam, už ką jis ten kariauja...

Rezultatus stebime beveik tiesioginės transliacijos pavidalu - gausybę žuvusių rusų kareivėlių ir kalnus sudaužytos technikos įvairiuose kariniuose susidūrimuose.

- Ar galima kalbėti apie kokius nors Ukrainai palankius lūžius Rusijos politiniame elite?

- Šiuo klausimu yra daug įvairių gandų bei pareiškimų, bet tai visiškai nereiškia, kad netrukus pamatysime ir realius judesius šia linkme, kurie visiškai pakeistų situaciją. Žinoma, visi tie gandai bei feisbukinės istorijos apie sąmokslą Kremliaus viršūnėse yra malonūs tiek mano, tiek ukrainiečių ausiai, bet aš pernelyg jais nepasikliaučiau.

Štai Rusijos propagandos kanalai jau skelbia, kad V.Putinas esą liepė prokuratūrai išsiaiškinti, kas davė nurodymą siųsti šauktinius į frontą... Žinoma, jis buvo priverstas pripažinti akivaizdų faktą, kurio nebuvo galima nuslėpti. Tačiau ši žinia gali rodyti ir ką kita - kad bus mėginama ieškoti kaltų dėl nesėkmių Ukrainoje, o tai reiškia, kad galvos tikrai risis... Tik nebūtinai tai baigsis sosto perversmu. Kitaip sakant, nereikia puoselėti didelių iliuzijų, kad kokios nors palankios aplinkybės nutrauks šį karą. Pirmiausia reikia pasikliauti savo ginklo jėga.