1 nuotr.Pietų Korėjos opozicijos lyderis sekmadienį paragino šalies konstitucinį teismą po apkaltos proceso greitai pašalinti prezidentą Yoon Suk Yeolą iš posto ir taip „palengvinti žmonių kančias“, praneša AFP.
Šeštadienį P. Korėjos parlamentas balsavo už prezidento apkaltą, nes pastarasis trumpam buvo įvedęs karo padėtį ir laikinai sustabdė civilinį valdymą, taip sukeldamas vieną didžiausių politinių krizių P. Korėjos istorijoje.
Yoon Suk Yeolas buvo nušalintas nuo pareigų iki kol konstitucinis teismas paskelbs savo verdiktą. Laikinuoju šalies vadovu tapo premjeras Han Duck Soo.
Teismas turi 180 dienų šio klausimo svarstymui. Tačiau opozicijos lyderis Lee Jae Myungas sekmadienį paragino teismą prezidentą iš posto pašalinti skubiai.
„Tai yra vienintelis būdas, kaip sumažinti suirutę šalyje ir palengvinti žmonių kančias. Svarbu išsiaiškinti tiesą ir reikalauti atskaitomybės tam, kad atsakingieji už šią absurdišką situaciją būtų patraukti atsakomybėn ir būtų išvengta jos pasikartojimo,“, – sakė jis.
Tyrime dėl karo padėties įvedimo dėmesys krypsta ir į prezidentui artimų asmenų ratą.
Sekmadienį prokurorai atskleidė siekiantys suėmimo orderio specialiųjų pajėgų vadui Kwak Jong Keunui. Jis kaltinamas dėl to, kad pasiuntė specialiųjų pajėgų karius į šalies parlamentą per nesėkmingą bandymą įvesti karo padėtį. Tai sukėlė dramatišką konfrontaciją tarp karių ir parlamento darbuotojų.
Šeštadienį policija suėmė Yeo In Hyungą, buvusį kariuomenės kontržvalgybos vadą, dėl įtarimų rengus maištą.
JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį kalbėjosi telefonu su P. Korėjos premjeru ir laikinuoju šalies vadovu Han Duck Soo. J. Bidenas pareiškė, kad JAV ir P. Korėjos partnerystė išliks taikos ir klestėjimo ramsčiu Indijos ir Ramiojo vandenyno regione.
JAV prezidentas pasidžiaugė demokratijos atsparumu ir teisės viršenybe P. Korėjoje, ir dar kartą patvirtino JAV įsipareigojimus P. Korėjos žmonėms.
Kaip pranešta anksčiau, gruodžio 3 d. vakarą P. Korėjos prezidentas Yoon Suk Yeolas netikėtai paskelbė karo padėtį kaltindamas šalies opoziciją „simpatizuojant Šiaurės Korėjai“ ir aiškindamas, kad „reikia kovoti su Šiaurės Korėją palaikančiomis jėgomis ir ginti šalies konstitucinę santvarką ir laisvę“. Susidūręs su parlamentinių partijų pasipriešinimu šiam žingsniui ir kilusiais protestais, prezidentas karo padėtį atšaukė po kelių valandų, gruodžio 4 d. naktį.
