Prancūzijoje pirmadienį prasidėjo trumpa ir karštligiška rinkimų kampanija, o prezidento Emmanuelio Macrono centristų aljanso laukia sunki kova siekiant išvengti naujo pralaimėjimo prieš kraštutinius dešiniuosius.
E. Macronas sušaukė parlamento rinkimus trejais metais anksčiau laiko, dramatiškai rizikuodamas sukrėsti Prancūzijos politiką po to, kai kraštutiniai dešinieji sutriuškino centristus ES rinkimuose.
Tačiau likus mažiau nei dviem savaitėms iki balsavimo, kyla pavojus, kad jo aljansą gali suspausti naujos koalicijos kairėje ir dešinėje.
Daugeliui Prancūzijoje tebėra nesuprantama, kodėl E. Macronas paskelbė rinkimus likus kelioms savaitėms iki šalyje vyksiančių Olimpinių žaidynių, rizikuodamas, kad vadovavimą vyriausybei perims kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis sambūris (RN), o ministru pirmininku taps 28 metų Jordanas Bardella.
„Emmanuelis Macronas, inicijavęs šį [parlamento] paleidimą, kad įviliotų partijas į spąstus, galiausiai spąstuose atsidūrė pats“, – teigė dienraštis „Le Monde“, perspėdamas, kad yra rizikos, jog rinkimus laimės RN.
Kandidatai iki sekmadienio vakaro turėjo užsiregistruoti į 577 vietas žemuosiuose parlamento rūmuose – Nacionalinėje Asamblėjoje – prieš oficialią rinkimų kampanijos pradžią nuo vidurnakčio. Pirmasis balsavimo turas vyks birželio 30 dieną, o lemiamas antrasis – dar po septynių dienų.
„Sukeltų katastrofą“
E. Macrono partija „Renesansas“ nekels savo kandidatų rinkimų apygardose, kuriose jie turi mažai šansų laimėti, o savo šalininkus skatins balsuoti už kitus centristus, pirmadienį transliuotojui RTL sakė ministras pirmininkas Gabrielis Attalis.
„Yra tam tikrų rinkimų apygardų, kuriose, kaip žinome, mūsų kandidatai nėra pajėgūs užkirsti kelią ekstremistų pergalei“, – sakė G. Attalis. Pasak jo, vietoj to „Renesansas“ rems kitus kandidatus.
G. Attalis sakė, kad tokių rinkimų apygardų yra 65 iš 577.
Rinkimai į Nacionalinę asamblėją vyksta paprastos balsų daugumos principu; jei niekas nesurenka aiškios daugumos, į antrąjį turą patenka du geriausiai pasirodę kandidatai. Analitikai mano, kad toks balsavimo formatas gali būti E. Macrono naudai, palyginti su Europos Parlamento rinkimų sistema, kuri yra pagrįsta proporciniu atstovavimu.
Tiek kairiųjų Naujojo liaudies fronto aljansas, kuriam priklauso socialdemokratinė „Nenugalėtoji Prancūzija“, kurią E. Macronas vadina ekstremistine, tiek Nacionalinis sambūris, sukeltų katastrofą, jei patektų į vyriausybę, RTL sakė G. Attalis.