Prancūzijos parlamento rinkimuose fiksuojamas didelis rinkėjų aktyvumas

Prancūzijos rinkėjai sekmadienį masiškai ėjo balsuoti antrajame parlamento rinkimų rate – 17 val. vietos (18 val. Lietuvos) laiku, likus trims valandoms iki balsavimo punktų uždarymo, aktyvumas buvo didžiausias per keturis dešimtmečius.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, rinkimuose sudalyvavo 59,71 proc. elektorato.

Pergalė, kaip ir pirmajame rinkimų rate, prognozuojama kraštutinių dešiniųjų partijai „Nacionalinis sambūris“ (RN).

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmalaikius parlamento rinkimus netikėtai paskelbė po kraštutinių dešiniųjų triumfo birželio 9 d. vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą.

Atmosfera Prancūzijoje yra įtempta. Siekiant užkirsti kelią neramumams, buvo dislokuota 30 000 policijos pareigūnų. Rinkėjai nerimauja dėl galimo politinio „žemės drebėjimo“.

Paskutinės prieš rinkimus atliktos apklausos rodė, kad RN neturėtų iškovoti absoliučios daugumos. Jei kraštutiniams dešiniesiems vis dėlto pavyktų pasiekti tokį rezultatą, E. Macronas gali būti priverstas ministru pirmininku skirti RN lyderį Jordaną Bardellą. Tuomet pirmą kartą nuo 1997 m. prezidentas ir premjeras Prancūzijoje atstovautų skirtingoms politinėms kryptims. O tai padarinių turėtų ir Europos politikai.

Parlamentas, kuriame niekam nepriklausytų aiški dauguma ir kuriame dirbtų didelis euroskeptiškas ir prieš imigraciją nusiteikęs kontingentas gali susilpninti Prancūzijos poziciją tarptautinėje arenoje ir sukelti grėsmę Vakarų vienybei Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje.

Europos Sąjungos pareigūnai, kurie jau mokosi tvarkytis su Italijoje ir Nyderlanduose valdančiomis kraštutinių dešiniųjų partijomis, atidžiai stebi padėtį Prancūzijoje.

Nuomonės apklausos prognozuoja, kad RN neužsitikrins 289 mandatų, reikalingų absoliučiai daugumai 577 vietų Nacionalinėje Asamblėjoje, tačiau vis tiek taps didžiausia partija.

Antrąją vietą, anot apklausų, turėtų užimti pirmalaikiams rinkimams suformuotas naujas kairysis aljansas, kurį sudaro žalieji, socialistai, komunistai ir Kairiųjų partija. E. Macrono centristinė stovykla liktų trečia.