Prie Kosovo vystosi pavojingas konfliktas

Oficialios Belgrado ir Prištinos delegacijos šiandien susitinka Briuselyje, kur mėgins derėtis dėl padėties „deeskalacijos". O Europos Komijos pirmininkė Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen) netrukus planuoja vykti į Belgradą, kur pirmiausia susitiks su Serbijos prezidentu A.Vučičiumi.

Tuo metu A.Vučičius jau perėjo prie ultimatumų kalbos, pareikalavęs, jog NATO skubiai reaguotų į Kosovo specialiųjų pajėgų provokacijas. Įtampa jau pasiekė aukščiausią tašką, o Belgradas savo kariuomenėje paskelbė „ypatingą parengtį", prie sienos dislokavo tankus bei kitus kovinius padalinius, konflikto rajone patruliuoja serbų naikintuvai bei kariniai malūnsparniai.

Vietos gyventojai serbai sunkvežimiais blokuoja kelius prie pasienio kontrolės punktų, įrenginėja palapinių miestelius, kūrena laužus. Priština prieš protestuojančius serbus pasiuntė specialiąsias pajėgas, panaudojo ašarines dujas, o trys serbai buvo žiauriai sumušti ir dabar yra gydomi ligoninėje.

Konfliktas prasidėjo nuo ginčo dėl automobilių numerių, mat oficialioji Priština pareikalavo, kad visi automobiliai, įvažiuojantys į Šiaurės Kosovą, turi nusiimti serbiškus automobilių numerius ir vietoj jų nusipirkti bei užsikabinti laikinuosius Kosovo numerius. Beje, lygiai tokia pati taisyklė jau seniai taikoma Serbijoje automobilių iš Kosovo atžvilgiu. Tačiau šią atsakomąją priemonę serbai, daugiausia gyvenantys šiaurinėse Kosovo teritorijose, priėmė kaip asmeninį įžeidimą, o Kosovo valdžia Serbijoje išduotus automobilių registracijos numerius dabar tiesiog konfiskuoja.

„Būtina kuo skubiau rasti sprendimą ir atšaukti įvestas priemones, kadangi žmonės yra kupini ryžto iki galo ginti savo teisę į laisvą judėjimą", - teigia Kosovo serbų partijos „Serbų sąrašas" atstovas Goranas Rakičius.

Šis ginčas daugeliui Kosove gyvenančių serbų turi simbolinę reikšmę, tad galėjo būti išspręstas diplomatinėmis priemonėmis. Tačiau Prištinos sprendimas nusiųsti į konflikto rajoną jėgos struktūrų pareigūnus tik įpylė alyvos į ugnį, kadangi pagal ankstesnius susitarimus Kosovo specialiųjų pajėgų čia neturėtų būti.

Ginčytinos Šiaurės Kosovo teritorijos nuo 1999 metų yra išimtinė NATO taikos palaikymo pajėgų atsakomybės zona, tačiau Aljanso kariškiai visą savaitę, kol vystėsi konfliktas, nesikišo. Tuomet prezidentas A.Vučičius pareiškė, jog „vyksta Šiaurės Kosovo ir Metohijos okupacija, iškalbingai tylint tarptautinei bendruomenei".

„Serbija tik padidino savo parengtį, ji nesukėlė ant kojų armijos ir policijos. Serbai neįsiveržė į Kosovo teritoriją todėl, kad mes gerbiame Kumanovo susitarimus, mes neturime tam teisės. Mums svarbiausia - taika, - akcentavo A.Vučičius. - Serbija neįėjo į Kosovo ir Metohijos teritoriją. Jeigu jau prasidės mūsų žmonių pogromai, tuomet reaguosime. Aš tai pasakiau ir NATO. Esu tikras, kad mane suprato..."

Rugsėjo 27 dieną A.Vučičius priėmė JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Italijos ir Vokietijos pasiuntinius, taip pat ES nuolatinės misijos Serbijoje vadovą. Diplomatai pareikalavo „ryžtingų deeskalacijos veiksmų", tačiau išgirdo atsakymą, jog Serbija neleis žeminti savo tautiečių.

Serbų kariuomenės pozicijas netoli Kosovo ir Metohijos aplankė Rusijos ambasadorius kartu su Serbijos gynybos ministru Nebojša Stefanovičiumi. Rusijos diplomatinės misijos metu padaryta išvada, jog serbų valdžia nepažeidžia tarptautinių susitarimų ir jokių žingsnių, kurie aštrintų situaciją, nedaro.

Tuo metu NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas telefoninio pokalbio su Serbijos prezidentu metu pakvietė abi konflikto puses laikytis santūriai ir sėsti prie derybų stalo. A.Vučičius jam pasakė, kad, jeigu NATO taikos palaikymo pajėgos toliau elgsis pasyviai, Serbijos kariuomenė po 24 valandų pradės kovos veiksmus, jog nutrauktų Kosovo specialiųjų pajėgų siautėjimą.