1 nuotr.Prognozės rodo, kad Vokietijos Bundestago rinkimuose stipriausia jėga tapo konservatorių blokas CDU/CSU, surinkęs kiek mažiau nei 30 proc. balsų. Tai reiškia, kad bloko lyderis ir CDU pirmininkas Friedrichas Merzas turi gerus šansus tapti naujuoju Vokietijos kancleriu. Remiantis TV stočių ARD ir ZDF prognozėmis, blokas gavo nuo 28,5 iki 29 proc. balsų.
Kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) surinko 19,5–20 proc. balsų ir liko antra. Alicės Weidel vedama partija maždaug padvigubino savo rezultatą, lyginant su 2021 m. rinkimais.
Olafo Scholzo socialdemokratai (SPD) rinkimuose liko treti su 16–16,5 proc. balsų. Žalieji, anot ARD ir ZDF prognozių, surinko 12 –13,5 proc. balsų, Kairės partija – 9 proc.
Tuo tarpu dar nėra aišku, ar į parlamentą pateko Laisvoji demokratų partija (FDP), už kurią, remiantis prognozėmis, balsavo 4,9–5 proc. rinkėjų, ir populistinis Sahra‘os Wagenknecht aljansas (BSW), surinkęs 4,7– 5 proc. balsų.
Tikslus daugumos santykis smarkiai priklausys nuo to, ar abi pastarosios partijos pateks į Bundestagą. Jei FDP ir BSW nepavyks, skaičiuojant aritmetiškai, būtų galima CDU/CSU koalicija su SPD. Jei FDP ir BSW vis dėlto įveiks 5 proc. barjerą, bus galimi tik trijų partijų aljansai – pirmiausiai CDU/CSU, SPD kartu su žaliaisiais arba FDP.
CDU/CSU blokui prognozuojami nuo 187 iki 211 mandatų, AfD – nuo 131 iki 146, SPD – nuo 108 iki 121. Žalieji gali turėti 79–98 mandatus, Kairė partija 59–66. Jei FDP ir BSW pasisektų, jos gali iškovoti po 33 mandatus.
Vokietijos rinkėjai labai aktyviai dalyvavo balsavime. Nurodoma, kad rinkėjų aktyvumas siekė 83 proc.
