Sekmadienį per Europos Parlamento (EP) rinkimus Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partija Nacionalinis susivienijimas (RN) smarkiai aplenkė prezidento Emmanuelio Macrono stovyklą, gavusi daugiau nei dvigubai daugiau balsų nei valstybės vadovo centristų aljansas, rodo prognozės.
Remiantis kelių apklausų firmų paskelbtomis prognozėmis, RN sąrašas, vadovaujamas 28 metų Jordano Bardellos, surinko 32,3–33 proc. balsų, o už E. Macrono aljansą, vadovaujamą jo Atgimimo partijos, balsavo 14,8–15,2 proc. rinkėjų.
Vėliau sekmadienį E. Macronas turi kreiptis į tautą dėl rinkimų rezultatų, pranešė prezidentūra. J. Bardella šalininkams sakė, kad prancūzai „pareiškė trokštantys permainų“, jis paragino E. Macroną skelbti pirmalaikius parlamento rinkimus.
Tai buvo geriausias kada nors per rinkimus Prancūzijoje RN gautas rezultatas. Vienintelė paguoda valdančiajai partijai ta, kad jai pavyko išlaikyti antrąją vietą, nustūmus 13-14 proc. balsų gavusius socialistus į trečiąją, rodo prognozės.
Kraštutinių kairiųjų partija „Nenugalėtoji Prancūzija“ (LFI) turėjo surinkti maždaug devynis procentus balsų, tradiciniai dešinieji respublikonai – septynis procentus, o pagrindinė Prancūzijos žaliųjų partija EELV – tik penkis procentus.
Rezultatai yra smūgis E. Macronui, ilgai save pateikusiam kaip atsvarą kraštutiniams dešiniesiems Europoje ir du kartus per prezidento rinkimus nugalėjusiam RN lyderę Marine Le Pen. Ketvirtadienį E. Macronas perspėjo, kad po šių rinkimų dėl didelio kraštutinių dešiniųjų atstovavimo Europos Parlamente Europos Sąjungai iškils pavojus.
Rinkimų rezultatai taip pat žymi kritišką akimirką, kai visų akys nukryps į 2027 m. Prancūzijos prezidento rinkimus. Per juos E. Macronas nebegalės varžytis, o M. Le Pen mano turėsianti geriausią galimybę laimėti Eliziejaus rūmus.