1 nuotr.Kai kuriose Europos dalyse, tarp jų Čekijoje ir Vokietijoje, sausį užfiksuoti radioaktyvaus jodo-131 pėdsakai. Svarstomos įvairios hipotezės, iš kur ši medžiaga galėjo pasklisti Europos centre, tačiau Lietuvoje kalbintas branduolinės saugos ekspertas teroro akto tikimybę atmeta.
Sigitas Šlepavičius, Valstybinės atominės saugos inspekcijos viršininko pavaduotojas branduolinei saugai:
Jodas-131 didžiausią pavojų kelia skydliaukei. Dėl to, kai kalbama apie kokias nors branduolines avarijas ir į aplinką patenka jodas-131, pirmiausia apsisaugojimo priemonės yra vadinamasis stabilus, arba medicininis jodas, kuris skydliaukę ir apsaugo.
Jodas-131 atsiranda vykstant branduolinei reakcijai. Kai branduolinė elektrinė arba koks nors tiriamasis reaktorius dirba, tuomet šis produktas ir susidaro. Gali būti, kad tose teritorijose, kur užfiksuoti nedideli jodo-131 kiekiai, yra veikiantys tiriamieji reaktoriai arba reaktorius ir į aplinką jis pateko iš jų. Tačiau jodas-131 gana greitai suskyla, per aštuonias paras, tuomet jokio pavojaus žmonių sveikatai nelieka. Todėl jeigu įvyksta kokia nors technologinė avarija, visada po ranka reikia turėti vadinamojo stabilaus jodo, kuris tą medžiagą iškart neutralizuoja.
Žinoma, visada kas nors gali aiškinti, kad šiuo atveju, kai jodo-131 pėdsakai buvo aptikti Čekijoje ir Vokietijoje, ši medžiaga galėjo būti naudojama kokiam nors teroro aktui. Tačiau būtent dėl greito jo skilimo proceso aš tokią prielaidą atmesčiau - gauti jodo-131 būtų labai sudėtinga, jo iš niekur taip greitai nepaimsi, o netgi ir kažkokiu stebuklingu būdu tokiai „operacijai“ pavykus jis greitai tampa neveiksmingas. Reikia suprasti, kad ši medžiaga yra sudėtingos branduolinės technologijos dalis vykstant pačiai branduolinei reakcijai, todėl jį reikia iš ten kažkaip paimti, nuvežti ir paskleisti... Tiesiog tai yra labai sudėtingas procesas, į kurį galima žiūrėti nebent kaip į hipotetinį variantą, ne daugiau...
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
