1 nuotr.Vakarų šalys turėtų atsisakyti apribojimų Ukrainai naudoti savo ginklus atakuoti gilyn į Rusijos teritoriją, „Bloomberg" teigė Danijos ministrė pirmininkė Metė Frederiksen (Mette Frederiksen).
„Mano pasiūlymas toks - užbaikime diskusijas apie „raudonąsias linijas". Šio konflikto metu buvo klaida viešai apie jas diskutuoti", - pabrėžė ji. Pasak M.Frederiksen, svarbiausią „raudonąją liniją" Rusija peržengė pradėdama vadinamąją specialiąją karinę operaciją.
Premjerė pridūrė, kad būtina ne tik užtikrinti, jog ginklai bus tiekiama laiku, bet ir panaikinti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms šiuo metu taikomus jų naudojimo apribojimus. Jos nuomone, tai nesukels eskalacijos.
M.Frederiksen konfliktą pavadino pasauliniu, tačiau abejojo, ar Rusija sugebės jį Europoje išplėsti be išorinės pagalbos, pavyzdžiui, iš Kinijos.
Įvairių Vakarų šalių ir politinių struktūrų pozicijos dėl leidimo Ukrainai smogti į taikinius Rusijos teritorijos gilumoje Vakarų perduotais ginklais skiriasi.
Pavyzdžiui, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas rugsėjo 17 d. pareiškė, kad Kijevui panaikinus apribojimus, nebus peržengta „raudonoji linija", po kurios NATO įsivels į karą su Maskva.
Po dviejų dienų Europos Parlamentas patvirtino rezoliuciją, raginančią ES šalis nedelsiant panaikinti visus tokio pobūdžio apribojimus.
JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) rugsėjo 22 d. patikino, kad nesuteikė Kijevui leidimo naudoti amerikiečių ilgojo nuotolio ginklus smogti Rusijai.
Vokietijos kancleris Olafas Šolcas (Olaf Scholz) rugsėjo 20 d. pabrėžė, kad Berlynas netieks Kijevui Maskvą galinčių pasiekti ilgojo nuotolio raketų „Taurus".
