1 nuotr.Trečiadienį Šiaurės Makedonijoje vyksta dveji rinkimai, galintys sugrąžinti į valdžią dešiniąją šalies opoziciją ir pakreipti šalies kursą į nesantaiką su kaimynėmis, Europos Sąjungos (ES) narėmis Graikija ir Bulgarija. Balsavimas gali turėti didelės įtakos šios Balkanų šalies svajonei įstoti į ES.
Nacionalistinė partija VMRO-DPMNE praėjusį mėnesį triuškinamai laimėjo pirmąjį prezidento rinkimų ratą ir pateko į antrąjį bei pasitikinčiai varžosi per tuo pačiu metu vykstančius parlamento rinkimus.
Partijos vadovas Hristijanas Mickoskis atsisako pripažinti naująjį šalies pavadinimą ir istorinį 2018 m. susitarimą su Graikija, pagal kurį šalies pavadinimas buvo pakeistas iš Makedonijos į Šiaurės Makedoniją, taip buvo išspręstas įsisenėjęs ginčas, kad šalis galėtų įstoti į NATO.
H. Mickoskis taip pat žada tvirtai laikytis ginče su Bulgarija dėl kalbinių ir istorinių problemų, dėl kurių Sofija pastaruosius dvejus metus blokuoja Šiaurės Makedonijos stojimo į ES derybas. Bulgarija reikalauja, kad Skopjė pakeistų savo Konstituciją, pripažindama mažytę bulgarų mažumą.
Trečiadienį balsavimo apylinkės atvėrė duris 7 val. vietos laiku.
Masinė emigracija
„Pergalė yra ranka pasiekiama ir tai yra visų kančių ir pažeminimų, kuriuos atnešė ši vyriausybė, padarinys“, – per mitingą sostinėje šalininkams sakė H. Mickoskis. Jei jo partija VMRO-DPMNE laimės daugumą parlamente, jis greičiausiai taps kitu šalies ministru pirmininku.
2017 m. perėmęs vadovavimą dešiniojo sparno partijai VMRO-DPMNE, H. Mickoskis ją sutelkė, o jos buvęs lyderis ir buvęs premjeras Nikola Gruevskis pabėgo nuo teistumo dėl korupcijos ir gavo prieglobstį Viktoro Orbano vadovaujamoje Vengrijoje.
H. Mickoskis taip pat pažadėjo sukurti dešimtis tūkstančių darbo vietų – tai žinia, patinkanti rinkėjams, nukentėjusiems dėl menko ekonomikos augimo ir sparčiai didėjančios infliacijos. Dėl masinės emigracijos per pastaruosius du dešimtmečius Šiaurės Makedonija prarado apie 10 proc. gyventojų, jaunimas turi mažai galimybių.
Pasak analitikų, VMRO-DPMNE turi didelį pranašumą ir galimybę dar labiau sutelkti rinkėjus.
Albanų mažuma
Prieš balsavimą H. Mickoskis pasitelkė vis agresyvesnę retoriką didžiausios šalyje albanų partijos DUI atžvilgiu ir pakurstė nerimą, kad tai gali pakirsti trapius etninių grupių santykius. Albanai sudaro daugiau nei ketvirtadalį iš 1,8 mln. šalies gyventojų, o DUI lyderis Ali Ahmeti 2001 m. vadovavo trumpam ginkluotam maištui dėl didesnių albanų teisių.
Nuo 1991 m., kai paskelbė nepriklausomybę nuo Jugoslavijos, viena kitą keitusios vyriausybės laikėsi nerašytos taisyklės, kad etninių albanų partija turi būti įtraukta į valdančiąją koaliciją. Greičiausiai DUI kartu su mažumų partijų aljansu gaus daugiausiai albanų balsų, nepaisant to, kad H. Mickoskis kaltina jos lyderius korupcija. „Kai sakau tiesą, jie ją iškraipo kaip išpuolį prieš albanus“, – sakė H. Mickoskis.
Valdantieji centro kairieji socialdemokratai (SDSM) perspėjo, kad rinkimai lems, ar Makedonija turi ateitį ES, tačiau jiems sunku atgauti iniciatyvą po pralaimėjimo per pirmąjį prezidento rinkimų ratą. „Šie rinkimai iš esmės nulems Makedonijos ateitį – ar judėsime pažangios visuomenės link, į ES, ar gręšimės į praeitį, kai buvome izoliuoti ir draskomi etninių konfliktų“, – perspėjo buvęs ministras pirmininkas ir SDSM vadovas Dimitaras Kovačevskis. Savo politines viltis SDSM sieja su siekiu pradėti derybas su ES ir nuraminti Bulgariją. Socialdemokratai mėgino pataisyti Konstituciją ir pripažinti bulgarų mažumą, tačiau jiems pritrūko balsų parlamente, kad tam būtų pritarta.
