Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį apkaltino Vakarų šalis dėl to, kad paliaubų Ukrainoje jos nori tam, jog galėtų aprūpinti Kijevą pažangia ginkluote.
Apie derybas dėl paliaubų ir galimą taikos susitarimą imta aktyviau kalbėti po to, kai praėjusį mėnesį įvykusius JAV prezidento rinkimus laimėjo Donaldas Trumpas.
Vakarai „pradeda kalbėti apie paliaubas kaip priemonę leisti Ukrainai atsipūsti, o sau – galimybę dar kartą pripumpuoti Ukrainą moderne ilgojo nuotolio ginkluote“, – Maskvoje susitikęs su savo kolega iš Vengrijos Peteriu Szijjarto kalbėjo S. Lavrovas.
„Tai, savaime suprantama, nėra kelias į taiką“, – pridūrė jis.
Tuo tarpu Vokietijos kancleris Olafas Scholzas su netikėtu vizitu lankosi Kijeve, kur kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
O. Scholzas tapo pirmuoju aukšto rango Vakarų šalies vadovu, praėjusį mėnesį po daugiau nei metų pertraukos tiesiogiai kalbėjusiu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Šio pokalbio metu jis paragino Kremlių apsvarstyti galimybę susitarti su Kijevu.
V. Putinas atvirai reikalauja, kad Ukraina atsisakytų didelių savo rytinių ir pietinių teritorijų plotų – tokia būtų viena iš karo veiksmų nutraukimo sąlygų.
V. Zelenskis karo metu ne kartą atmetė galimybę atsisakyti žemių taikos vardan, nors sekmadienį pasakė, kad iki prasidedant kokioms nors deryboms su Rusija, jo šalis turi gauti saugumo garantijų iš NATO ir daugiau ginklų gynybai.