1 nuotr.Rusijos karinė intervencija į Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį sukėlė naujų baimių, pareiškimų ir skaičiavimų, kurie buvo būdingi Šaltajam karui, rašo "Reuters".
Kol kas neaišku, ar Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmai neleisti Ukrainai suartėti su Europos Sąjunga turės tokių pačių pasekmių kaip 1962 m. Kubos krizė ar 2001 m. "Al Qaeda" ataka Niujorke, tačiau analitikai vieningai sutinka, kad situacija Krymo pusiasalyje ilgainiui neigiamai paveiks Rytų ir Vakarų santykius. Daugelis Vakarų ir Vidurio Europos valstybių, tarp jų Vokietija ir Lenkija, pradeda "nepatogius" pokyčius savo užsienio politikoje.
Politinė aklavietė Kryme kelia nemalonius klausimus apie sąjunginių ryšių tvirtumą, tarptautinius įsipareigojimus, galimą konflikto išplitimą ir trapų balansą tarp sankcijų bei diplomatijos.
"Sveiki atvykę į Šaltąjį karą numeris du, - teigia tarptautinių santykių analitikas iš Rusijos Dmitrijus Treninas. - Pastarieji įvykiai efektyviai užbaigė Rytų ir Vakarų partnerystę, po 1989 m. trukusią ketvirtį amžiaus".
D. Treninas nėra vienintelis politologas, teigiantis, jog Ukrainos krizė yra rimčiausia saugumo grėsmė Europoje nuo Sovietų Sąjungos žlugimo laikų. Nors mažai kas tiki, jog Rusija ir JAV grįš prie branduolinės konfrontacijos ar pasaulinių karinių blokų kūrimo, įvykiai Rytų Europoje neabejotai turės ekonominių ir saugumo pasekmių pasauliniu lygiu.
Vokietijos užsienio politikos vykdytojai pirmiausiai baiminasi, kad Maskva su Vakarais nustos bendradarbiauti dėl Irano ir Šiaurės Korėjos branduolinių programų, Sirijos pilietinio karo, stabilumo užtikrinimo Afganistane. Nebendradarbiavimas bet kurioje iš šių sričių sukeltų rimtų geopolitinių problemų Vašingtonui ir Vakarų Europai, be to, padidintų įtampą Artimuosiuose Rytuose ir Korėjos pusiasalyje.
Daugelis atkreipė dėmesį į faktą, kad Vokietija, didžioji ES galybė, Ukrainos klausimu Rusijai nepadarė jokios įtakos. Nors Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) kalba "ta pačia kalba" kaip ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, jai nepavyko įtikinti Maskvos pakeisti savo poziciją dėl Krymo pusiasalio.
2008 m. Rusijos intervencija į Abchaziją ir Pietų Osetiją turėjo mažesnių tarptautinių pasekmių ne tik todėl, kad pirmuosius šūvius paleido gruzinai, bet ir todėl, kad geopolitinė padėtis regione mažai tepasikeitė.
"Ukrainoje viskas kitaip. Šalis per didelė, be to, ant skilimo ribos, - sako Konstanca Štelcenmiuler (Constanze Stelzenmueller), Vokietijos Maršalo fondo bendradarbė, atlikusi naujos Vokietijos saugumo ir užsienio politikos studiją. - Dabar mes pereiname prie sisteminio varžymosi dėl įtakos. Todėl manau, kad Šaltojo karo analogija čia labai tinka".
Nors vokiečiai Rusijoje turi didelių verslo interesų ir yra stipriai priklausomi nuo rusiškų gamtinių dujų, K. Štelcenmiuler nuomone, Berlynas greičiausiai nustebins savo tvirta pozicija Krymo klausimu. Rusija tėra 11-oji Berlyno prekybos partnerė pagal eksporto apimtis, tačiau už Vokietijos prekybos politiką atsakingi pareigūnai pareiškė, kad prekybinis konfliktas tarp Maskvos ir Berlyno turėtų "gyvybiškai svarbių" pasekmių stagnuojančiai Rusijos ekonomikai.
Kaip pastebi buvęs Honkongo gubernatorius Krisas Patenas (Chris Patten), kiekvieno europiečio namų ūkyje galima rasti prekių, pagamintų Kinijoje, tačiau iš Rusijos Europą pasiekia tik "degtinė ir dujos".
Šaltojo karo metu JAV ir Vakarų Europos kietosios politikos linijos šalininkai labiausiai nerimavo, jog Vakarų Vokietija pradės vykdyti neutralią užsienio politiką Rytų Vokietijos ir Sovietų Sąjungos atžvilgiu. Nors taip neatsitiko, Berlyno ir Vašingtono santykiai patyrė pakilimų ir nuosmukių.
1982 m. JAV prezidento Ronaldo Reigano (Ronald Reagan) administracija ėmė baimintis, kad naujai tiesiamas dujotiekis iš Sovietų Sąjungos į Vakarų Vokietiją smarkiai padidins Bonos priklausomybę nuo Maskvos. Tuomet vokiečiai tvirtai laikėsi savo pozicijų ir apgynė energetinį projektą likdami Vakarų šalių politinėje ir ekonominėje stovykloje.
Anot įvairių apklausų, nei dabar, nei Šaltojo karo metu amerikiečiai ir europiečiai nepalaikė konfrontacijos su Maskva, tačiau aiškiai suvokiama Rusijos grėsmė galiausiai suvienijo JAV ir ES.
Kaip ir Šaltojo karo laikais Maskva ir Vakarai bando ieškoti Kinijos pagalbos "persverti geopolitinėms svarstyklėms".
Jei Rusija vis dėl to nuspręs aneksuoti Krymo pusiasalį, europiečiams už tai teks kai ką paaukoti. Prancūzijai gali tekti atšaukti "Mistral" laivų pardavimą Maskvai, Didžioji Britanija bus priversta įšaldyti V. Putinui artimų asmenų finansinius aktyvus. Vokietijai galiausiai teks mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų.
Bet kurio iš šių veiksmų įgyvendinimui prireiks "Šaltojo karo laikų užsispyrimo", o išlaikyti vienybę tarp visų ES šalių bus tik sunkiau, nes nemažai pietinių ir rytinių Bendrijos narių smarkiai priklausomos nuo Rusijos energetinių resursų.
