Sekdami D.Trampu turėtume išsigydyti „nacionalinį imunodeficito sindromą“

- Kiek tikėtina ir prognozuotina buvo Donaldo Trampo pergalė JAV prezidento rinkimuose?

- Nepaisant sociologinių tyrimų, kurie rodė, kad galimybės - apylygės, realybėje paaiškėjo, kad atotrūkis tarp kandidatų yra ženkliai didesnis. Ir jis, nepaisant visų „giluminės valstybės" pastangų, buvo D.Trampo, kurį tampo po teismus, persekioja ir net buvo pasikėsinta į jį, naudai. Aišku, atsiras teigiančių, kad visa tai nėra bendro scenarijaus dalis. Tarkim, kažkiek gali būti ir saviveiklos, tačiau jai niekaip nepriskirsi teismo procesų.

Nors kai piktų kėslų turintis žmogus iš ganėtinai arti ir dar atviroje vietoje šaudo į kandidatą, o saugumo tarnybos to „nepastebi", tai sukelia pačių įvairiausių minčių. Ir net jei tai buvo saviveikla, „saviveiklininkui" kažkas turėjo tokią idėją įpūsti taip giliai, kad jis galiausiai patikėjo tuo, ką darė.

Beje, Lietuvoje D.Trampo nebūtų išrinkę. Mūsų „giluminė valstybė" to nebūtų leidusi. O štai Amerikoje per keletą metų D.Trampui pavyko pasiekti stebėtiną pergalę, nors pradžioje juo netikėjo net jo paties aplinka. Visgi žmogus parodė, jog, be milijardų, kas, aišku, irgi padėjo, jis turi tvirtą valią.

- Respublikonai turi daugumą ir Senate, ir Kongrese. Kokią įtaką tai turės JAV vidaus politikai?

- Tai atveria didžiules galimybes. Respublikonai, net ir tie, kurie buvo prieš D.Trampą, pavyzdžiui, Maikas Pensas (Mike Pence) ar Lindsis Grehemas (Lindsay Graham), turės palinkti į jo pusę. Dabar D.Trampas pajungs visą jėgą ir Amerika galės padaryti daug gero tiek sau, tiek pasauliui. Prezidentas, Senatas ir Kongresas, žiūrint vadybiškai, tikėtina, veiks pagal vieną strategiją. Taip atsiranda galimybė daryti tai, ką respublikonai nuspręs, ir pasiekti tikslą. Nes jeigu Senatas ar Atstovų rūmai būtų ne jų, tektų manevruoti, o tai kainuoja laiko ir pastangų. Jeigu viskas tikrai būtų vienose rankose, respublikonai gautų stiprią kortą ir JAV galėtų apsivalyti nuo „progresivistų", „leftistų" ir panašių į juos.

Amerikoje ir „pažangiuose" Vakaruose pastaraisiais metais vaikai mokė tėvus, o mokiniai - mokytojus. Tai rodo išsigimimą ir tarp normalių bei išprotėjusių vykstančią kovą. Kai griaunami nacionalinių didvyrių paminklai, tai rodo, kad veikia tie patys „leftistai"-bolševikai, o ne patriotiški, nuoseklūs žmonės.

„Leftistai" sudavė smūgį ir Amerikos įvaizdžiui. Jeigu verčiami paminklai generolui Robertui Li, tai kuo tai skiriasi nuo Irako? Amerikos pilietinis karas yra istorijos dalis, kurios išmesti negalima. Tarkim, karalius Mindaugas irgi nesuvokė LGBT reikšmės, ir kadangi to nesuprato, gal ir jo paminklą reikėtų nuversti? Tai yra išprotėjusių žmonių mentalitetas. Jie praeitį matuoja dabarties matais, nors negalima viduramžių matuoti XXI vertybėmis.

Seniai domiuosi politika ir mačiau ne vieną politinį lyderį. Anksčiau veikė asmenybės. Golda Mejer (Golda Meir), Margaret Tečer (Margaret Thatcher) buvo aukščiausios prabos politikės - protingos, tvirtos, siekiančios tikslo ir suprantančios visumą. Asmeniškai man Kamala Haris (Kamala Harris) yra mūsų Aušrinės Armonaitės atitikmuo - šneka, sakiniai kaip ir sklandūs, bet minties nerasta. Čia galime prisiminti K.Haris spaudos konferenciją Lenkijoje, kai ji po paprasto žurnalisto klausimo sutriko ir nežinojo, ką atsakyti. Beje, tai irgi turėjo įtakos rinkimų baigčiai, nes į juos stojo silpna politikė.

- Kokios būtų prognozės, kalbant apie Jungtinių Valstijų užsienio politikos gaires ir santykius su Kinija, Iranu, BRICS - kažkas keisis?

- Tikiuosi, kad D.Trampo prezidentavimo laiku Amerika pradės realistiškai vertinti galių santykį pasaulyje. Dž.Baideno (Joe Biden) pasaulio suvokimas yra sutrikęs. K.Haris amžius kaip ir leistų vadovauti, bet ji neturi minties gilumo. D.Trampas yra gilesnis žmogus ir, tikiuosi, kitaip pažvelgs į visas šiandienos krizes.

Džonas Mijašaimeris (John Mearsheimer) - geopolitikos „roko žvaigždė", kurį sisteminė žiniasklaida nustūmė į paraštes, mąsto blaiviai. Pasak jo, D.Trampas nėra karo kurstytojas. Globalistai ir „leftistai" jam netinka. Jis yra nacionalinio kapitalo atstovas, žiūri į savo valstybę patriotiškai ir vadovaujasi principu - pirmiausia Amerika. Tai yra teisinga. Amerika vaidins savo tarptautinį vaidmenį, bet pirma ji susitvarkys namuose.

- Kaip manote, D.Trampas realizuos savo pažadą užbaigti karą Ukrainoje iki inauguracijos?

- Manau pradės veikti iš karto po to, kai faktiškai galutinai bus aiškūs balsavimo rezultatai. Jis imsis iniciatyvos nelaukdamas oficialios inauguracijos.

Visi supranta kelis dalykus. Pirma - Vakarai neturi išteklių ir įvyko deindustrializacija. Vakarai fiziškai nepagamina tiek amunicijos, kiek jos reikia kare. Prie to prisidėjo ir kitas JAV bei Europos Sąjungos idiotizmas - gamybos iškėlimas į Kiniją.

Antra, žūva žmonės. Nemitinginėse kalbose, tarkime, susitikimuose su religiniais atstovais, D.Trampas ne kartą parodė, kad yra tikintis ir vertina gyvybes. Jis žino, kad Ukrainoje kasdien žūsta tūkstančiai, ir norėtų tai sustabdyti. Esminis klausimas - kaip iš konflikto išeiti garbingai, kad nebūtų kaip Afganistane.

Trečias veiksnys - Ukrainos frontas byra. Ukraina neturi nei technikos, nei amunicijos, nei žmonių. Ką „Ukrainos mylėtojai" padarė su ukrainiečių tauta? Žudo žmones ir apsimeta, kad juos remia. D.Trampas šiuos dalykus, kaip normalus žmogus, bandys spręsti. Juolab kad sakė, jog palaiko gerus santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir jį vertina. Jis aiškiai parodo, kad priešininką reikia gerbti ir tinkamai vertinti. Ukrainos pavyzdys parodė, kas nutinka, kai priešininkas nuvertinimas.

Galiausiai naujoji D.Trampo komanda bus geresnė už buvusią. Pastarojoje buvo išdavikų ir jautėsi milžiniškas „giluminės valstybės" spaudimas per didžiąją žiniasklaidą - CNN, „Washington Post" ir kitus. Šiandien situacija kitokia - niekas jo nedaužys, todėl jis galės atsiskleisti.

- Kaip D.Trampo pergalė atsilieps ES?

- ES silpnumas pasireiškia tuo, kad ji nėra federacija, nesakau, kad tokia turi būti, bet taip elgiasi. Ji yra palaida organizacija ir korupcija įtariama Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen) nėra ES lyderis. JAV gali surinkti išteklius ir nukreipti juos norima linkme. ES nieko panašaus negali. Briuselis apsimeta, kad jie yra federacija, bet jie įsakinėti mums negali. Berlynas gali įsakinėti savo federalinėms žemėms, nes Vokietija yra federacija, bet ir ten lieka tam tikras savarankiškumas.

Kita problema - Europa, likusi be lyderių, nes dabar ne Helmuto Kolio (Helmut Kohl), ne Šarlio de Golio (Charles de Gaulle), ne Žako Širako (Jacques Chirac) laikai. Skystų lyderių laikai. Ar Olafas Šolcas (Olaf Scholz) gali prilygti H.Koliui? Ar Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) gali lygiuotis į Ž.Širaką? Nėra lyderystės nei nacionaliniu, nei transnacionaliniu mastu. Briuselis neturi lyderių ir idėjos. Jame viešpatauja liberalai, o tai nėra vienijanti ideologija.

D.Trampas bendraus su Europos šalimis, bet jo pagrindinis vietininkas ES yra vengrų premjeras Viktoras Orbanas. Kai V.Orbanas lankėsi Sakartvele ir pareiškė, jog su rinkimais viskas gerai, „leftistai" pradėjo, vartojant Dainiaus Žalimo terminologiją, žviegti, nes laimėjo „ne tie". O kodėl jie tyli dėl to, jog labiausiai suklastoti rinkimai įvyko Lietuvoje ir Moldovoje? Mūsų ambasadose masiškai klastojo rezultatus, bet visiems, įskaitant Briuselį, gerai, nes laimėjo „tie".

Atskira tema - saugumo problema. Europai reikia ramiai, dalykiškai apgalvoti, kaip performatuoti saugumo strategiją ir išeiti iš karo paradigmos. Jei visur matai tik priešus, karas bus ir net galima pulti pirmam. Ką, beje, padarė užsienio reikalų ministras Gabrielius Lansbergis, vos neišprovokavęs konflikto dėl Kaliningrado.

Jeigu D.Trampas laikysis nuosaikesnės politikos ir tarsis su Rusija dėl taikos Ukrainoje, ji bus. O Europos patriotinėms jėgoms teks vienytis, nes, priešingu atveju, teks išsivaikščioti pačiai ES.

- Kokią reikšmę D.Trampo pergalė turės Lietuvai?

- Bijau, kad esame psichologinėje globalistų įtakoje, bent jau kalbant apie vadinamąjį elitą. Jeigu duosime kredito garantijas Ukrainai, kuri yra didesnė už mus, bankrutuosime. Sergame „nacionalinio imunodeficito sindromu" ir praradome tautinį bei valstybinį imunitetą.

D.Trampas sako, kad pirmiausia - Amerika. Mes turime sakyti - pirmiausia Lietuva. Tai nereiškia, kad nusigręžiame nuo sąjungininkų, bet tai rodo, jog nebesižudome, nes dabar šalis pastumta savižudybės filosofijos kryptimi.

Beje, Ukraina jau grąžino mums Trakų pilį? Yra aiškus vėliavos įstatymas, kuris numato kada ir kokias vėliavas kelti. Jeigu atvyktų D.Trampas, keltume Amerikos ir viskas būtų aišku, bet jeigu mūsų šalyje nėra aukštų Ukrainos politikų, o virš pilies plevėsuoja jų vėliava, tai turbūt reiškia, kad mūsų „liga" gilėja...

Amerikiečiai - tylioji dauguma

Komentuoja turintis Amerikos ir Lietuvos pilietybę Laurynas Misevičius:

Pradėti reikėtų nuo to, kad demokratai ir jų rėmėjai apsimelavo. Dar 2020 m. įsikūręs Lietuvių Amerikos demokratų palaikymo komitetas teigė, jog jie parems Dž.Baideną ir tuo jų veikla pasibaigs. Bet jie veikė toliau ir parėmė K.Haris.

O kalbant apie likusius amerikiečius, jie yra „tylioji dauguma". Matydami, kas vyksta, ir nebūdami tuo patenkinti, ne tuščiai aušina burnas, o eina ir tyliai balsuoja, kaip mano esant teisinga. Žiūrint istoriškai, JAV lietuvių bendruomenėje daugiau yra konservatyvių „raudonųjų" (Respublikonų partijos spalva), todėl manau, kad daugelis palaikė D.Trampą.

Galvojant apie naujojo prezidento kadenciją, sakyčiau, blogiau negu buvo jau nebus. Taip pat naujasis prezidentas turėtų suvaldyti nelegalią migraciją. Preliminariais skaičiavimais, per Dž.Baideno kadenciją į šalį pateko 12-16 mln. nelegalų. Kadangi jie ėjo ne per pasienio patikros punktus, niekas nežino, kokius rūpesčius - narkotikus, nusikalstamumą, jie atsinešė. Dabar tai turėtų būti užkardyta.

Kitas dalykas - smukusi ekonomika ir didelė infliacija. Tas irgi turėtų būti pažabota ir suvaldyta.

Nebijau, kad gali kilti importo muitai, nes jei jų nėra, laimi tik Kinija, kadangi pusė JAV naudojamos produkcijos pagamina būtent ten. Gal dabar gamyba, kaip buvo per pirmąją D.Trampo kadenciją, grįš namo. Prekės vis tiek brangs, infliacija niekur nedings, bet kam pelnus atiduoti Kinijai?

Kalbant apie Ukrainą, tikiu, kad įmanoma išspręsti ir šį klausimą. D.Trampas - derybininkas, verslininkas, kelis kartus puolęs vis tiek rado jėgų atsistoti ir tapti milijonieriumi. Ir jis nekenčia V.Putino bei suvokia, jeigu jį įveiktų, visas pasaulis nešiotų jį ant rankų. Todėl, tikėtina, jau turi parengęs planą, apie kurį netrukus sužinosime ir mes.