1 nuotr.Pakartotinių Austrijos prezidento rinkimų rezultatai gali gerokai skirtis nuo pirmųjų rinkimų rezultatų. Tokias išvadas leidžia daryti ketvirtadienį paskelbtos apklausos rezultatai, nes 17 proc. respondentų teigė balsuosią arba svarstą galimybę balsuoti už kitą kandidatą rinkimuose, kuriuose dalyvauja ultradešiniųjų atstovas. Tai praneša naujienų agentūra "Reuters".
Laisvės partijos kandidatas Norbertas Hoferis (Norbert Hofer) tik per plauką netapo pirmuoju Europos Sąjungoje ultradešiniųjų pažiūrų prezidentu. Gegužės 22 d. vykusiame antrajame rinkimų ture jis pralaimėjo buvusiam Žaliųjų partijos lyderiui Aleksanderiui Van der Belenui (Alexander Van der Bellen) mažiau nei vienu procentinio punkto skirtumu.
Tačiau Laisvės partija rinkimų rezultatą sėkmingai užginčijo Konstituciniame Teisme. Teismas priėmė sprendimą, kad buvo pažeistos kelios paštu balsavusių rinkėjų balsų skaičiavimo taisyklės, nes buvo labai skubama juos suskaičiuoti. Šie balsai ir nulėmė rinkimų rezultatą.
Nors teigiama, kad abiejų kandidatų pozicijos iš esmės nepasikeitė, agentūros "Gallup" bulvarinio dienraščio "Oesterreich" užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 5 proc. rinkėjų teigė balsuosiantys už kitą kandidatą, o 12 proc. sakė galbūt palaikysią kitą kandidatą.
Antradienį ir trečiadienį vykdyto, 600 respondentų apklaususio tyrimo duomenimis, prieš spalio 2 d. įvyksiančius pakartotinius prezidento rinkimus N. Hoferis turi nedidelį pranašumą. N. Hoferį palaiko tarp 48,5 proc. ir 57,5 proc. respondentų (palaikymo vidurkis - 53 proc.), rodo apklausos duomenys. A. Van der Beleną palaiko tarp 42,5 proc. ir 51,5 proc. rinkėjų, jo palaikymo vidurkis - 47 proc.
