1 nuotr.Imperializmas užkoduotas Rusijos DNR, visas jos egzistavimas apsiriboja teritorijų užkariavimu ir kitų tautų pavergimu. Suomiams ir lenkams to aiškinti nereikia.
Tai penktadienį paskelbtame interviu Lenkijos laikraščiui „Gazeta Wyborcza“ pareiškė Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas.
Jis teigė, kad suomiai nebijo karo su Rusija.
„Kalbant apie saugumą, dabar mūsų padėtis yra geriausia per kelis pastaruosius dešimtmečius. Pirma, Suomija turi stiprias ir modernias ginkluotąsias pajėgas. Antra, ji yra NATO ir Europos Sąjungos narė, galiausiai esame pasirašę kelias dvišales gynybos sutartis, taip pat ir su JAV bei Didžiąja Britanija. Bet ar tai reiškia, kad galime atsipalaiduoti? Veikiau priešingai. Turime būti ir esame budrūs kaip visada. Vadovaujamės principu: mažai kalbėti, daug daryti“, - sakė A. Stubbas.
Kaip pabrėžė Suomijos prezidentas, jo šalis nuo viduramžių kariavo apie 30 mažesnių ar didesnių karų su Rusija.
„Mūsų saugumo politika remiasi realizmu, todėl, pasibaigus šaltajam karui, neįstojome į NATO, bet nusprendėme išlaikyti stiprią kariuomenę. Tarnyba kariuomenėje buvo šios politikos dalis. Uniformą vilkėjau devintojo dešimtmečio pabaigoje, mano sūnus baigė karinę tarnybą šiais metais. Rezultatas toks: karinį rengimą išėjo 900 tūkst. vyrų ir moterų. Karo atveju galime pašaukti į tarnybą 280 tūkst. žmonių. Mūsų aviaciją, karinį laivyną, sausumos kariuomenę galima priskirti prie stipriausių NATO“, - pareiškė Suomijos valstybės vadovas.
Pasak A. Stubbo, tai veikiau nulėmė būtinybė, o ne noras.
„Mes turime stiprią kariuomenę ne todėl, kad mums keltų grėsmę Švedija... Manau, kad Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO gerokai sustiprino Aljansą“, - pažymėjo prezidentas.
Jo nuomone, Rusija laiko Suomiją stabilia, prognozuojama valstybe. „Ji žino, kad mes nedarome kvailysčių, neprovokuojame. Mes einame savo keliu, o vaidytis su mumis niekam neapsimoka“, - pridūrė A. Stubbas.
