1 nuotr.JAV galės dislokuoti karius daugybėje bazių palei Panamos kanalą pagal bendrą susitarimą, kurį ketvirtadienį matė naujienų agentūra AFP. Tai – didelė nuolaida, prezidentui Donaldui Trumpui siekiant atkurti įtaką gyvybiškai svarbiame vandens kelyje.
Susitarimas, kurį pasirašė aukščiausi abiejų šalių saugumo pareigūnai, leidžia JAV dislokuoti karius Panamos kontroliuojamuose objektuose mokymams, pratyboms ir „kitai veiklai“. Susitarimas neleidžia Jungtinėms Valstijoms statyti savo nuolatinių bazių prie sąsmaukos.
Tai būtų labai nepopuliaru Panamoje ir teisiškai sudėtinga. Tačiau tai suteikia Jungtinėms Valstijoms plačią galią dislokuoti nenustatytą skaičių personalo bazėse, kai kurias jų pastatė Vašingtonas, kai prieš dešimtmečius okupavo kanalo zoną.
Sausį į valdžią grįžęs D. Trumpas ne kartą tvirtino, kad Kinija įgijo per didelę įtaką kanalui, kuriuo plukdoma apie 40 proc. JAV konteinerių ir tenka penki procentai pasaulio prekybos. Jo administracija pažadėjo „atsiimti“ JAV finansuoto, nutiesto ir iki 1999 m. kontroliuoto strateginio vandens kelio kontrolę.
JAV nuo seno dalyvauja karinėse pratybose Panamoje. Tačiau ilgalaikė rotuojama jėga, kokią JAV palaiko Darvine, Australijoje, labai politiškai nepriimtina Panamos centro dešiniųjų lyderiui Jose Raului Mulino.
Ketvirtadienį Peru buvęs prezidentas atskleidė, kad JAV norėjo turėti savo bazes Panamoje ir to prašė. Tačiau J. R. Mulino viešėjusiam Pentagono vadovui Pete'ui Hegsethui pasakęs, kad JAV bazės būtų „nepriimtinos“, ir perspėjęs, jog tai „sukurtų netvarką“ šalyje, „įžiebtų joje gaisrą“.
JAV pripažino Panamos suverenitetą kanalui ir jo infrastruktūrai, Panama išsaugos visų įrenginių kontrolę, jos sutikimas bus reikalingas bet kokiam dislokavimui.
Tačiau Panamos profesinių sąjungų lyderis Saulas Mendezas kritikavo susitarimą su JAV ir vadino Panamos vyriausybę išdavike. „Tai, ką padarė Panamos vyriausybė, yra išdavystė. Jie yra išdavikai ir turi būti teisiami“, - pareiškė jis.
Šalių santykiai trunka jau ilgai ir yra komplikuoti. JAV ir Panamą sieja glaudūs kultūriniai ir ekonominiai ryšiai, nepaisant dešimtmečius trukusios JAV okupacijos kanalo zonoje ir JAV invazijos prieš 35 metus, siekiant nuversti diktatorių Manuelį Noriegą.
Per šią invaziją žuvo daugiau nei 500 panamiečių, buvo nušluoti sostinės kvartalai. D. Trumpo pažadas atsiimti kanalą ir jo tvirtinimas apie Kinijos įtaką paskatino masines demonstracijas.
Pagal įstatymus Panama valdo kanalą, suteikdama prieigą visoms valstybėms.
Tačiau JAV prezidentas užsipuolė Honkongo bendrovės, valdančios uostus abiejuose Atlanto ir Ramųjį vandenynus jungiančio kanalo galuose, vaidmenį.
Spaudžiama Baltųjų rūmų, Panama apkaltino bendrovę nesilaikant sutartinių įsipareigojimų ir primygtinai reikalauja, kad įmonė pasitrauktų iš šalies.
