Tarp Paryžiuje išpuolius surengusių teroristų - siras ir prancūzas

Radijo duomenimis, vienas iš nusikaltėlių buvo Prancūzijos pilietis, kitas turėjo Sirijos pilietybę.

Taip pat pranešta, kad vieno iš sprogimų vietoje, stadione "Stade de France", rastas Sirijos piliečio pasas, kaip įtariama, priklausęs vienam iš savižudžių. Teroristai susisprogdino, apsijuosę savižudžių diržais.

Per užpuolikų atakas šešiose Paryžiaus vietose žuvo beveik 130 žmonių, mažiausiai 180 buvo sužeisti, iš jų 80 yra kritinės būklės. Atsakomybę už atakas baruose, restoranuose, koncertų rūmuose ir netoli stadiono prisiėmė "Islamo valstybė".

Tai yra šiurpiausi išpuoliai Europoje nuo 2004 metais Madrido traukiniuose nugriaudėjusių sprogimų. Be to, tai yra tik ketvirtas kartas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, kai Prancūzijoje įvedama nepaprastoji padėtis.

Šalyje paskelbtas tris dienas truksiąs gedulas.

„Islamo valstybė“ prisiėmė atsakomybę už kruvinus išpuolius Paryžiuje

"Islamo valstybė" šeštadienį prisiėmė atsakomybę už 130 žmonių Paryžiuje pražudžiusius išpuolius, pareiškusi, kad tai ji į įvairias sostinės centro vietas pasiuntė aštuonis kovotojus, apsijuosusius savižudžių diržais ir apsikarsčiusius automatais, skelbia "Reuters".

Grupuotė pareiškime nurodė, kad išpuoliai buvo skirti parodyti, jog Prancūzija išliks pagrindiniu džihadistinės grupuotės taikiniu, kol šalis nenustos vykdžiusi savo dabartinės politikos.

"Islamo valstybė" šeštadienį taip pat išplatino neaišku kada filmuotą vaizdo įrašą, kuriame grasinama tęsti išpuolius prieš Prancūziją, jei šalis toliau vykdys oro antskrydžius Sirijoje.

Kruvina naktis Paryžiuje

Prancūzija visoje šalyje paskelbė nepaprastąją padėtį ir sustiprino šalies sienas po šeštadienio naktį surengtų išpuolių Paryžiuje, nusinešusių mažiausiai 130 gyvybių.

Pranešama, kad mažiausiai 80 žmonių žuvo, ginkluotiems vyrams įsiveržus į "Bataclan" koncertų salę ir paėmus į nelaisvę dešimtis įkaitų. Apsiaustis baigėsi, saugumo pajėgoms šturmavus pastatą. Paryžiuje per naktį iš viso surengti šeši išpuoliai. Vėliau buvo pranešta, kad aštuoni užpuolikai buvo nukauti.

Policija mano, kad visi nusikaltėliai žuvo, tačiau neatmetama galimybė, kad laisvėje vis dar gali būti jų bendrininkų. Paryžiaus gyventojams rekomenduojama likti namuose. Mieste iš viso dislokuota apie 1 500 kariuomenės personalo narių.

Užpuolikų motyvai kol kas nėra aiškūs, tačiau vienas liudininkas "Bataclan" koncertų salėje girdėjo, kaip vienas iš jų išreiškė paramą "Islamo valstybės" grupuotei.

"Tai Fransua Olando (Francois Hollande) kaltė, jis neturėjo kištis į Siriją", - taip, pasak naujienų agentūros AFP, šaukė vienas vyras, turėdamas omenyje Prancūzijos prezidento sprendimą dalyvauti Vakarų šalių oro antskrydžių kampanijoje prieš "Islamo valstybę".

Paryžiui šie metai itin skausmingi. Sausį islamistai nužudė 18 žmonių satyrinio leidinio "Charlie Hebdo" redakcijoje ir žydų maisto prekių parduotuvėje.

BBC praneša, kad iš viso šeštadienio naktį Paryžiuje surengta šešios atakos. Vienas iš ginkluotų išpuolių įvyko "Le Carillon" bare. Dar viena ataka įvykdyta "Le Petit Cambodge" restorane. Netoli "Stade de France" stadiono nugriaudėjo keli sprogimai. Tuo metu jame Prancūzijos ir Vokietijos komandos žaidė draugiškas futbolo rungtynes. Stadione buvo ir prezidentas F. Olandas. Dar du ginkluoti išpuoliai įvyko "La Belle Equipe" ir "La Casa Nostra" restoranuose. 1 500 vietų turinčioje "Bataclan" koncerto salėje įvykdyta ataka buvo pati kruviniausia, užpuolikams pradėjus šaudyti į amerikiečių roko grupės "Eagles of Death Metal" koncertą ėjusius žmones. Visi bilietai į šį renginį buvo išparduoti.

Serija išpuolių netoli Paryžiaus Respublikos ir Bastilijos aikščių prasidėjo 22 val. vietos (23 val. Lietuvos) laiku, kai barai ir restoranai buvo pilni žmonių. Išpuolių mastas tapo aiškus, Prancūzijos vadovui per nacionalinę televiziją paskelbus, kad šalyje įvedama nepaprastoji padėtis.

Iš viso stadione buvo nukauti trys užpuolikai. Koncertų salėje žuvo visi keturi nusikaltėliai. Trys iš jų susisprogdino, o ketvirtą nukovė pareigūnai. Dar vienas įtariamasis buvo nušautas gatvėje Paryžiaus rytinėje dalyje.

Į koncerto salę atvykęs F. Olandas pareiškė, kad su užpuolikais bus kovojama "be pasigailėjimo". JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) kalbėjo apie "siaubingą bandymą įbauginti nekaltus civilius". Britanijos premjeras Deividas Kameronas (David Cameron) teigė esąs priblokštas ir pažadėjo pagalbą Prancūzijai.

Prancūzijos prezidentas už išpuolius Paryžiuje apkaltino "Islamo valstybę"

Prancūzijos prezidentas po šeštadienį surengto neeilinio saugumo posėdžio apkaltino "Islamo valstybę" įvykdžius tragiškus išpuolius Paryžiuje, praneša "The Guardian".

Fransua Olandas (Francois Hollande) nurodė, kad 127 žmonės žuvo per atakas, kurias jis pavadino "karo veiksmu". Pasak jo, išpuoliai buvo koordinuoti, iš anksto suplanuoti ir organizuoti užsienyje, tačiau su kažkieno pagalba Prancūzijoje. Prezidentas paragino šalį būti vieningai ir drąsiai.

"Net jei Prancūzija yra sužeista, ji pakils", - kalbėjo vadovas, paskelbęs tris dienas šalyse truksiantį gedulą.

"Islamo valstybė" šeštadienį išplatino vaizdo įrašą, kuriame kovotojas tvirtina, kad Prancūzija "negyvens taikiai, kol tęsis bombardavimas", turėdamas omenyje Vakarų šalių rengiamą antskrydžių kampaniją Sirijoje. Kol kas nežinoma, kada vaizdo įrašas buvo nufilmuotas, tačiau po Paryžiuje surengtų išpuolių grupuotė išplatino pranešimą, kuriame prisiėmė atsakomybę už atakas.

Vaizdo įrašą išplatino "Islamo valstybės" propagandinis "Al Hayat" žiniasklaidos padalinys. Jame arabiškai kalbantis barzdotas vyras ragina prancūzų musulmonus vykdyti išpuolius Prancūzijoje.

"Jei ir toliau mėtysite bombas, negyvensite taikiai. Jūs netgi bijosite išvykti į turgų", - vaizdo įraše kalba islamistas.

Prancūzijoje mobilizuota 1 500 karių

Po mirtinų išpuolių Prancūzijoje papildomai mobilizuota 1 500 karių, saugosiančių lankytinas vietas visoje šalyje. Be to, Prancūzijos valdžia įsakė uždaryti mokyklas ir universitetus, skelbia AP.

Prancūzijos mokyklos šeštadieniais dažniausiai tęsia darbą, tačiau po išpuolių Paryžiuje visos jos buvo uždarytos, šaliai imantis ypatingų saugumo priemonių. Turistų lankomose ir religinėse vietose buvo dislokuoti kariai.

Valdžia taip pat atnaujino sienų kontrolę, kurios buvo atsisakyta pagal Šengeno atvirų sienų sutartį. Sienos apsaugos pareigūnai ir muitininkai tikrins žmones, bagažus ir transporto priemones, įvažiuojančias į šalį ir iš jos išvykstančias.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Lorenas Fabiusas (Laurent Fabius) šeštadienį prieš tarptautines derybas Vienoje, kuriomis bus bandoma rasti politinį sprendimą Sirijos konfliktui išspręsti, teigė, kad Paryžiuje įvykę išpuoliai rodo, jog pasaulis privalo labiau nei bet kada koordinuoti kovą su terorizmu.

Po išpuolių Paryžiuje kitose šalyse stiprinamas saugumas

Po teroristinių išpuolių Prancūzijos sostinėje Paryžiuje kitos šalys stiprina arba peržiūri savo saugumo priemones. Šeštadienio rytą Prancūzijos kaimynė Belgija pranešė sustiprinusi patikras pasieniuose, ypač prie sienos su Prancūzija po šioje šalyje surengtų žudynių, pareikalavusių 120 gyvybių, skelbia DW.

Belgijos valdžia taip pat paragino pareigūnus būti budresniems per masinius renginius, tačiau pridūrė, kad didinti pavojaus lygį šalyje nėra būtina.

Belgijos premjeras Šarlis Mišelis (Charles Michel) pranešė, kad šalies Vidaus reikalų ministerijoje pradėjo veikti krizių centras, be to, šeštadienį numatytas Belgijos saugumo tarybos susitikimas. "Turėsime stiprinti savo pastangas kovoje su terorizmu",- teigė ministras pirmininkas.

Belgija taip pat yra nukentėjusi nuo ekstremistinių išpuolių. 2014 metais džihadistas žydų muziejuje Briuselio centre nužudė keturis žmones. Sausį saugumo pajėgos nukovė du įtariamus islamistus Vervjė mieste, Rytų Belgijoje. Kovotojai planavo išpuolius prieš pareigūnus.

Vokietijos valdžia taip pat tiria šalies pavojaus lygį po Paryžiuje surengtų išpuolių.

"Vokietija yra tarptautinio terorizmo centre", - šeštadienio rytą pažymėjo Vidaus reikalų ministerijos atstovas, pridūręs, kad Vokietijos saugumo pareigūnai palaiko glaudų ryšį su kolegomis iš Prancūzijos.

Vidaus reikalų ministras Tomas de Mazjeras (Thomas de Maiziere) pasiūlė Prancūzijai visokeriopą pagalbą, įskaitant Vokietijos specialiąsias pajėgas.

Niujorke, Bostone ir kituose didžiausiuose JAV miestuose šeštadienio naktį taip pat buvo sustiprintas saugumas, tačiau teisėsaugos pareigūnai pažymėjo, kad policijos pajėgų dislokavimas yra prevencinė priemonė, o ne atsakas į kokias nors grėsmes.

Niujorko policijos departamentas pranešė, kad kovos su terorizmu reagavimo komanda ir kitų specialiųjų skyrių pareigūnai buvo dislokuoti labiausiai turistų lankomose vietose, taip pat Prancūzijos konsulate Manhetene.

Prancūzijos žiniasklaida su siaubu reaguoja į Paryžiuje įvykdytus išpuolius

"Šį kartą tai reiškią karą", - paskelbė dienraštis "Le Parisien", Prancūzijos žiniasklaidai su siaubu, bet taip pat ryžtingai reaguojant į penktadienį surengtų išpuolių virtinę, nusinešusią 120 gyvybių.

Centro dešiniųjų pažiūrų leidinys "Le Figaro" sureagavo panašiai. Po žudynių keliose Prancūzijos sostinės vietose dienraščio antraštės skelbė: "Karas Paryžiaus centre".

Daugelis laikraščių ragino Prancūziją būti vieningai, šaliai dar neatsigaunant po sausį surengtų islamistų atakų, pareikalavusių 17 gyvybių.

"Vardan tikrų praėjusios dienos kankinių, nekaltų aukų ir Respublikos Prancūzija sugebės išlikti vieninga ir laikytis išvien", - rašo "Le Parisien".

"Teroristų barbariškumas" peržengė "istorinę ribą", nurodė kairiųjų pažiūrų dienraštis "Liberation", ragindamas šalį išlikti ryžtingą.

"Neįmanoma nesusieti šių kruvinų įvykių su mūšiais Vidurio Rytuose. Prancūzija ten atlieka savo vaidmenį. Ji privalo tęsti tai net nemirktelėdama", - pažymėjo leidinio redaktorius Loranas Žofrinas (Laurent Joffrin).

Sporto dienraščio "L'Equipe" pirmasis puslapis buvo juodas su užrašu "L'Horreur" (Siaubas).

Leidiniai nedelsiant susiejo šiuos išpuolius su sausio atakomis prieš satyrinį leidinį "Charlie Hebdo". Po jų socialiniuose tinkluose buvo pradėta solidarumo akcija pavadinimu "Aš esu Šarli" (Je suis Charlie).

"Mes esame Šarli. Mes esame Paryžius", - rašė dienraštis "Republique des Pyrenees".

Irano prezidentas atšaukė savo vizitą į Prancūziją

Irano prezidentas Hasanas Ruhanis (Hassan Rouhani) atšaukė savo vizitus į Prancūziją ir Italiją po teroristinių išpuolių Paryžiuje, nusinešusių daugiau kaip 120 gyvybių, skelbia AP.

Valstybinė naujienų agentūra IRNA citavo šalies vadovą sakantį, kad Iranas taip pat buvo "terorizmo rykštės auka". Pasak H. Ruhanio, kova su terorizmu privalo būti tęsiama. Vadovas neatskleidė, dėl ko buvo atšaukta jo kelionė į Prancūziją, tačiau šalies valdžia pranešė, kad vizitas bus atidėtas.

H. Ruhanis šiomis dienomis turėjo vykti į šias dvi Europos valstybes. Prancūzija buvo viena tarp galingiausių pasaulio valstybių, sudariusių sutartį su Iranu dėl šios šalies branduolinės programos apribojimo.

"Tos teroristinės grupuotės, įvykdžiusios nusikaltimus Paryžiuje, netiki etikos principais, jos taip pat nėra ištikimos kuriai nors dieviškajai religijai, įskaitant islamą", - IRNA citavo Užsienio reikalų ministerijos atstovą Hoseiną Džaberą Ansarį (Hossein Jaber Ansari).

Lietuvos vadovai pareiškė užuojautas dėl teroro atakų Paryžiuje

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pareiškė užuojautas dėl teroro išpuolių aukų Paryžiuje.

Prezidentė D. Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pareiškė nuoširdžią užuojautą Prancūzijos prezidentui Fransua Olandui (Francois Hollande) dėl teroro atakų Paryžiuje, pareikalavusių dešimčių taikių žmonių gyvybių ir daugybės sužeistųjų.

„Toks žiaurumas yra niekuo nepateisinamas ir turi sulaukti pelnyto atpildo ir pasmerkimo", - rašoma Prezidentės užuojautoje.

Lietuvos vadovė pareiškė nuoširdžią užuojautą aukų artimiesiems bei visiems Prancūzijos žmonėms ir palinkėjo susitelkimo, vienybės ir drąsos.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius užuojautą pareiškė premjerui Manueliui Valsui (Manuel Valls), Prancūzijos ir kitų šalių žmonėms.

„Reiškiu gilią užuojautą žuvusiųjų šeimoms, artimiesiems, visiems Prancūzijos ir kitų šalių žmonėms, kuriuos palietė ši skaudi tragedija. Linkiu stiprybės ir susitelkimo šią sunkią netekties valandą", - rašoma Vyriausybės vadovo užuojautoje.

Ministras Pirmininkas A. Butkevičius griežtai pasmerkė teroro aktus. Pasak Vyriausybės vadovo, jokie politiniai tikslai negali būti pateisinami terorizmu.

„Solidarizuojamės su Prancūzija šią sunkią valandą. Tai iššūkis prieš žmoniją, demokratinio pasaulio vertybes", - sako Premjeras.

Užsienio reikalų ministerija: Lietuva solidarizuojasi su visa prancūzų tauta

Lietuvos užsienio reikalų ministerija griežtai smerkia teroro išpuolius Paryžiuje.

„Šios barbariškos atakos prieš civilius žmones yra žiaurus išpuolis prieš žmoniją ir civilizaciją. Reiškiame nuoširdžią užuojautą žuvusiųjų ir nukentėjusių artimiesiems, ir linkime stiprybės sužeistiems. Šių žiaurių teroro išpuolių organizatoriai ir vykdytojai turi būti nustatyti ir patraukti atsakomybėn. Lietuva solidarizuojasi su visa prancūzų tauta ir visais Prancūzijos gyventojais. Lietuva išliks tvirta ir patikima Prancūzijos ir visos tarptautinės bendruomenės partnerė kovoje prieš terorizmą", - sakoma Lietuvos URM pareiškime.