Tolesnės paramos Ukrainai peripetijos

D.Trampas supyko

Ukrainos pusė turi paaiškinti, kur buvo panaudota JAV finansinė pagalba, arba grąžinti lėšas, pareiškė Amerikos lyderis Donaldas Trampas (Donald Trump) interviu „Fox News".

„Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad nežino, kur yra pusė tų pinigų, kuriuos jam davėme. Mes jiems davėme, manau, 350 mlrd. JAV dolerių", - svarstė jis.

Kylio pasaulio ekonomikos instituto skaičiavimais, per visus trejus karo su Rusija metus Ukraina iš užsienio sulaukė daugiau nei 267 mlrd. eurų siekiančios pagalbos.

2024 m. D.Trampas tikino, kad Amerikos pagalba Ukrainai yra 100 mlrd. JAV dolerių didesnė nei Europos.

2025 m. vasario 3 d. JAV prezidentas pareiškė, kad Vašingtonas jau investavo beveik 200 mlrd. JAV dolerių daugiau nei Europai, kad padėtų Kijevui.

Tuo pat metu D.Trampas nepažadėjo, kad tolesnei karinei paramai panaudos ir beveik 4 mlrd. neišnaudotų JAV dolerių.

Baltųjų rūmų vadovas į atitinkamą klausimą atsakė trumpai: „Pamatysime".

Rengia didžiausią paketą

ES, atsižvelgdama į Rusijos ir JAV derybas, kuriomis siekiama išspręsti Maskvos ir Kijevo konfliktą, rengia mažiausiai 6 mlrd. eurų vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą. Tai, remdamasis trimis Europos diplomatais, teigia „Politico".

Būsimas karinės pagalbos paketas gali apimti šiuolaikines oro gynybos sistemas ir 1,5 mln. artilerijos sviedinių.

Pasak dviejų diplomatų, 6 mlrd. eurų yra pradinė suma, kuri gali išaugti iki 10 mlrd. eurų ar daugiau - pirmiausia ES šalys turi išanalizuoti savo rezervus, kad suprastų, kiek jos gali skirti Ukrainai.

Planuojama, kad ES užsienio reikalų ministrai šį klausimą svarstys per kitą savaitę Briuselyje vyksiantį susitikimą.

Naujasis ES karinės pagalbos Ukrainai paketas būtų vienas didžiausių nuo 2022 m. vasario.

Kol kas nežinoma, ar visa ES pritars tokiam pagalbos Ukrainai paketui, ar jį palaikys tik grupė valstybių. Pasak vieno iš diplomatų, vienbalsis pritarimas atrodo mažai tikėtinas dėl Vengrijos pozicijos.

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Makron) vakar sušaukė antrą neeilinį ES lyderių viršūnių susitikimą per savaitę, kad aptartų Ukrainos ir Europos saugumo klausimus. Norvegija, Kanada, Lietuva, Estija, Latvija, Čekija, Graikija, Suomija, Rumunija, Švedija ir Belgija.

Kai kurios jų turėjo dalyvauti vaizdo konferencijos forma, pavyzdžiui, Lietuvos prezidentas nevyko į Paryžių, mat jam buvo svarbiau dalyvauti Prezidentūroje vykusiame susitikime su parlamentinių partijų vadovais.

Anot jo, pokalbių su kitais Europos lyderiais formatas nėra esminis dalykas - svarbiausia, jog politikai turėtų apie ką kalbėti ir pasiektų realių rezultatų.

Ar bus kuo remti?

Vokietijos gynybos koncerno „Rheinmetall" vadovas Arminas Papergeris (Armin Papperger) interviu „Financial Times" tikino, kad sandėliuose Europoje ir Ukrainoje nebeliko ginklų atsargų.

Kartu jis pažymėjo, kad jo įmonė turės naudos, net jei tarp konflikto šalių bus pasiektos paliaubos, kadangi ginklų paklausa Europoje išliks didelė.

„Rheinmetall" akcijų kaina, kuri nuo konflikto Ukrainoje pradžios išaugo beveik keturis kartus, krito po praėjusią savaitę paskelbto JAV prezidento D.Trampo taikos derybų plano.

Tačiau vėliau Europos gynybos akcijos, įskaitant „Rheinmetall", pakilo, nes investuotojai nusprendė, kad Europos vyriausybės turės gerokai padidinti karines išlaidas.