1 nuotr.Nepaisant prezidento Vladimiro Putino pradėto persiginklavimo, NATO gynybos aljansas vis dar turi karinį pranašumą prieš Rusiją , teigiama pirmadienį publikuotoje organizacijos „Greenpeace“ užsakymu atlikto tyrimo ataskaitoje.
Vakarų aljanso ir Rusijos karinių pajėgumų analizė „neleidžia abejoti dėl bendro NATO karinio pranašumo“. Tyrimo autoriai Herbertas Wulfas ir Christopheris Steinmetzas daro išvadą, kad šios dvi šalys skiriasi tik branduolinių ginklų atžvilgiu.
Jų tyrimo duomenys „nepateisina būtinybės dar labiau ir visiems laikams didinti karines išlaidas Vokietijoje“, – rašo autoriai, pridurdami, kad „logiška pasekmė“, su kuria būtų susidurta padidinus karinį biudžetą, būtų mažesnis socialinių paslaugų, švietimo ar priemonių klimatui apsaugoti finansavimas.
Atlikdami tyrimą H. Wulfas ir Ch. Steinmetzas NATO ir Rusijos karinį potencialą lygino pagal šešis pagrindinius parametrus, įskaitant karinėms reikmėms skiriamą finansavimą.
Jie nustatė, kad šiuo metu visos NATO šalys savo ginkluotosioms pajėgoms išleidžia 1,19 trilijono JAV dolerių arba 10 kartų daugiau nei Rusija, savo kariuomenei skirianti 127 mlrd. JAV dolerių. Net neskaitant JAV išlaidų ir atsižvelgiant į perkamosios galios skirtumus, NATO vis tiek turėtų ženklų pranašumą – 430 mlrd. JAV dolerių, lyginant su 300 mlrd. JAV dolerių Rusijoje.
Be to, NATO turi reikšmingą pranašumą ir kalbant apie svarbiausias ginklų sistemas: gynybos aljanso narės turi iš viso 5 406 karinius orlaivius (iš jų 2 073 yra Europoje), tuo tarpu Rusija jų teturi 1 026. Rusija Jungtinėms Valstijoms beveik prilygsta tik turimu strateginių bombonešių kiekiu – atitinkamai 129 ir 140, rašoma tyrimo ataskaitoje.
Rusija nuo NATO atsilieka daugelyje ginkluotės sričių ir aljanso pasivyti greičiausiai negalės dar gerą dešimtmetį, teigia autoriai, pridurdami, kad gynybos aljansas taip pat turi daugiau karių bei didesnes rezervistų atsargas.
NATO šalys užima dominuojančią poziciją pasaulio ginklų rinkoje ir yra atsakingos už 70 proc. apyvartos joje.
„Vietoje to, kad siektų persiginkluoti, NATO turėtų pasinaudoti savo esamu konvenciniu panašumu... kaip galimybe parengti ir pradėti vykdyti ginklų kontrolės politikos iniciatyvų... bent jau Europoje“, – rašo tyrėjai.
Autorių teigimu, pirmasis žingsnis turėtų būti išsaugoti nusiginklavimo susitarimą „New START“ – vienintelę tarp JAV ir Rusijos tebegaliojančią plataus masto branduolinių ginklų kontrolės sutartį.
