1 nuotr.Per pirmąsias karo savaites Rusija ir Ukraina galėjo susitarti dėl taikos, teigia 17 lapų susitarimo projektu besiremiantis vokiečių leidinys „Welt am Sonntag". Vieną projekto lapą laikraštis paskelbė savo internetinėje svetainėje ir socialiniuose tinkluose.
Konflikto šalys preliminarų susitarimą pasiekė 2022 m. balandžio 15 d. ir suderino pagrindinius dokumento punktus. Atviri liko tik keli klausimai, nurodė žurnalistai.
Leidinio turima informacija, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis juos turėjo aptarti per aukščiausio lygio susitikimą. Buvo laukiama, kad susitarti pavyks, tačiau lemiamas žingsnis taip ir nebuvo žengtas.
„Ukrainai laimint mūšio lauke, Rusija net atsisakė savo maksimalių siekių. Aptarimas baigėsi pirmosiomis tiesioginėmis derybomis, kurios, tarpininkaujant turkų prezidentui Redžepui Tajipui Erdoganui (Recep Tayyip Erdogan), 2022 m. kovą įvyko Turkijoje.
Susitikimo kadrai visam pasauliui suteikė viltį, kad kovos netrukus baigsis, o šalys sėdo rengti susitarimo projekto", - rašė „Welt".
Susitarimas numatė, kad Ukraina nepriims į savo teritoriją, negamins ir nepirks branduolinių ginklų bei konstituciškai įteisins neutralitetą. Kijevas turėjo įsipareigoti neleisti užsienio šalių kariuomenėms naudotis savo karine infrastruktūra ir nerengti šalyje jokių karinių mokymų.
Rusija sutiko, kad penki nuolatiniai JTO Saugumo Tarybos nariai (Didžioji Britanija, Kinija, Rusija, JAV ir Prancūzija) suteiktų Kijevui saugumo garantijas. Krymui ir Sevastopoliui šios garantijos nebuvo taikomos, taip pat dokumente nebuvo patikslinta, kurias rytines Ukrainos dalis apimtų jo galiojimas. Užtat Ukraina galėjo tapti ES nare.
Publikacijos autorių teigimu, 5-asis projekto straipsnis numatė mechanizmą, analogišką NATO narių susitarimams dėl pagalbos užpuolimo atveju. „Welt" duomenimis, 15-ame straipsnyje akcentuota, kad sutartį privalėjo ratifikuoti kiekviena tų šalių, kurios atstovai būtų po ja pasirašę. Straipsnyje taip pat nurodyta, kad viena iš esminių šio klausimo problemų tapo reikalavimas, jog sprendimui dėl pagalbos suteikimo būtų būtinas vieningas visų garantijas suteikusių šalių sutarimas, kas suteikė Rusijai galimybę vetuoti bet kokį žingsnį.
Taip pat Maskva nesutiko, jog užpuolimo atveju būtų uždaryta Ukrainos oro erdvė. Rusija norėjo, kad ukrainiečiai ženkliai sumažintų savo karines pajėgas, pastarieji siekė išsaugoti daugiau kariuomenės ir ginkluotės.
„Po susitikimo Stambule Maskva iškėlė naujus reikalavimus, su kuriais Kijevas negalėjo sutikti. Rusija reikalavo, kad rusų kalba Ukrainoje taptų antra valstybine, Kijevas atšauktų abipuses sankcijas ir nutrauktų tarptautinius teismus. Taip pat ukrainiečiai teisės aktais turėjo uždrausti „fašizmą, nacizmą ir agresyvų nacionalizmą", - rašo laikraštis.
Nors buvo tikimasi, kad šalių vadovai susitarimą pasirašys, tai neįvyko.
