1 nuotr.JAV teigimu, Kijevui beveik neįmanoma susigrąžinti prarastas teritorijas, todėl daugiau dėmesio vertėtų skirti narystėms ES bei NATO, nors ir tai dar kelia nemažai klausimų.
Gali tekti atsisakyti
JAV valdininkai privačiai teigia, kad Ukrainai bus praktiškai neįmanoma atgauti prarastą teritoriją, tačiau jeigu ji sugebės pagerinti padėtį mūšio lauke, galės siekti didesnės europinės integracijos, rašo „The New York Times" (NYT), cituodamas šaltinius.
Ukrainos pajėgos yra ties savo galimybių riba, jų laukia sunkūs kovų mėnesiai, priminė Maiklas Kofmanas (Michael Kofman), Tarptautinio Karnegio taikos fondo Rusijos ir Eurazijos programos vyresnysis bendradarbis.
Trečiaisiais karo veiksmų metais kyla pagrįstas susirūpinimas dėl Ukrainos gebėjimo užtikrinti infrastruktūros veikimą, rašo NYT. Kijevo perspektyvos susigrąžinti teritorijas taip pat mažėja. Nepaisant to, kai kurie oficialūs asmenys mano, kad, suartėjusi su NATO ir Europa, Ukraina konfliktą galėtų užbaigti pergalingai, pažymi laikraštis. Vis daugiau amerikiečių valdininkų mano, kad dabartinė kova pirmiausia yra už Ukrainos ateitį NATO ir Europos Sąjungoje, o ne už teritorijų sugrąžinimą.
Nors NATO dar nėra pasirengusi oficialiai pakviesti Kijevą, bloko narių lyderiai Vašingtone vykstančiame viršūnių susitikime ketina patvirtinti formuluotę, kuri praktiškai žadės Ukrainai narystę. NYT šaltiniai teigia, kad reikalauti pradėti taikos derybas dabar yra klaida, nes jie viliasi, jog netrukus Ukrainą pasieks naujas Vašingtono išskirtas 61 mlrd. JAV dolerių karinės pagalbos paketas.
Norima, bet nepasiekiama
Televizijos kanalo ABC paskelbtoje informacijoje nurodoma, kad Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis tikisi, jog, nepaisant rinkimų JAV rezultatų, šalis nepasitrauks iš Aljanso bei nesumažins paramos Ukrainai. Kita vertus, geidžiamiausias prizas - narystė NATO - Kijevui lieka nepasiekiamas: Vakarai neskuba priimti šalies į Aljansą dėl besitęsiančių karo veiksmų, galinčių įtraukti Ukrainos sąjungininkus į didelio masto konfliktą.
Tuo pat metu JAV nacionalinio saugumo patarėjas Džeikas Salivanas (Jake Sullivan) paragino Aljanso nares spartinti Kijevo integraciją ir didinti karines išlaidas.
„Turime tęsti darbą, kad sustiprintume gynybos pramonę ir skatintume Ukrainos integraciją į euroatlantinę bendruomenę, - rašė jis NYT. - Tikimės, kad per vyksiantį NATO viršūnių susitikimą šių užduočių vykdyme bus pasiekta pažanga."
Baltųjų rūmų atstovas priminė, kad, pasak Kylio pasaulio ekonomikos instituto (Vokietija), nuo 2022 m. sausio iki 2024 m. balandžio JAV Ukrainai skyrė 80 mlrd. JAV dolerių, Europa - 110 mlrd., įskaitant ilgojo nuotolio raketas, didelio manevringumo daugkartinio paleidimo raketų sistemas, šarvuotą kovinį transportą, oro gynybos sistemas ir amuniciją. Jo teigimu, Vašingtono Kijevui skirtos lėšos sukūrė amerikiečiams darbo vietas ir naudojamos šalies pramonei gaivinti, o ginklų gamyba daro JAV saugesne bei leidžia stiprinti savo ekonomiką.
NATO viršūnių susitikimas vyksta Vašingtone liepos 9-11 dienomis. Šiemet Aljansas švenčia 75-ąsias NATO sutarties pasirašymo metines.
