Ukrainos aukų sąrašas ilgėja

Rytiniame Ukrainos Donecko mieste per Rusijos ir Ukrainos teritorinio vientisumo šalininkų susirėmimus žuvo mažiausiai vienas žmogus, kelios dešimtys sužeista. Tuo metu Rusija telkia ginkluotę ir karinę techniką prie šiaurinės Krymo pusiasalio sienos.

Per Donecko mieste kilusius neramumus buvo mėtomasi kiaušiniais, petardomis ir dūminėmis granatomis. Įtampa Ukrainos pramonės centre Donecke kilo dar ketvirtadienį, kai rusakalbių grupė surengė protestą, kuriuo buvo norima pritarti Rytų Ukrainos autonomijos sukūrimui ir parodyti nepritarimą naujosios valdžios Kijeve sprendimams.

Tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje Donecke vyko Ukrainos vientisumo šalininkų demonstracija. Maidano aktyvistai savo mitinge pareikalavo gerbti Ukrainos teritorinį suverenitetą, tuomet ir kilo riaušės.

Susirėmimai tarp Kijevo valdžios šalininkų ir antivyriausybinių protestuotojų kilo, kai demonstrantų grupė prasibrovė pro milicijos užtvarą, skiriančią dvi protestuotojų stovyklas. Teisėsaugos pareigūnai provokatorius sulaikė ir išvežė autobusais.

Kol kas nežinoma, kiek tiksliai žmonių nukentėjo. Paviešintose nuotraukose matyti protestuotojai kruvinais veidais. Milicija dislokavo papildomas pajėgas ir išskyrė dvi aktyvistų grupes, kurios po riaušių liko aikštėje. Kaip pranešama, kiekvienoje protestuotojų pusėje buvo mažiausiai po tūkstantį žmonių. Ukrainos pareigūnų teigimu, per susirėmimus Donecke mirtinai subadytas 22-ejų vyriškis ir dar mažiausiai 15 žmonių hospitalizuoti. Antirusiškos demonstracijos organizatoriai teigė, kad žuvusysis priklausė jų grupei.

Telkia ginkluotę

Rusija vakar Kryme dislokavo daugiau karių bei šarvuočių ir pakartojo savo grasinimą dėl intervencijos kitose Ukrainos dalyse. Maskva akivaizdžiai ignoruoja Vakarų prašymus neeskaluoti didžiausios konfrontacijos nuo šaltojo karo.

Rusijos užsienio reikalų ministerija, reaguodama į protestuotojų žūtį rytiniame Ukrainos Donecko mieste, pakartojo prezidento Vladimiro Putino pareiškimą, kad jis turi teisę į intervenciją siekiant apsaugoti Rusijos piliečius ir „tėvynainius“.

Maskva neigia šalies karių intervenciją Kryme. Tačiau žurnalistai užfiksavo, kad Rusijos pajėgos atvirai tvirtina pozicijas regione, atvyksta šarvuočių su Rusijos registracijos numeriais kolonos ir ukrainiečių kariams prisistato Rusijos ginkluotųjų pajėgų kariais.

Be to, vakar Ukrainos karinių ir politinių tyrimų centro vadovas Dmitrijus Tymčiukas paskelbė, kad į Džankojaus pusę iš Kerčės juda kariniai ešelonai su salvinės raketinės artilerijos sistemomis „Uragan“. D.Tymčiuko teigimu, ešelone - 12 paleidžiamųjų įrenginių ir 10 mobilių užtaisomųjų mašinų. Pasak jo, anksčiau manyta, kad rusų kariuomenė turi tik salvinių raketinių sistemų „Grad“.

„Uragan“ - rimta, vieno šūvio užtektų, kad nuo žemės paviršiaus nušluotum pusę tokio miesto kaip Simferopolis“, - rašė D.Tymčiukas.


TARPTAUTINĖ REAKCIJA

Pavėluota diplomatija

JAV valstybės sekretorius Džonas Keris (John Kerry) ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vakar dalyvavo svarbiame susitikime Londone dėl padėties Ukrainoje. Dž.Keris dar kartą įspėjo S.Lavrovą, kad referendumas ir Rusijos karinė intervencija Kryme gali lemti koordinuotas JAV ir Europos Sąjungos sankcijas. Dž.Keris jau įspėjo dėl „labai rimtų veiksmų“, jeigu Rusija prisijungs Krymo regioną.

Per neeilinį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį Rusijos ambasadorius JT Vitalijus Čiurkinas gynė Krymo, kuriame dauguma gyventojų yra etniniai rusai, teisę nuspręsti, prisijungti prie Rusijos Federacijos ar ne.

JAV ir Rusijos diplomatai susitiko amerikiečių ambasadoriaus rezidencijoje centriniame Londone.

Dž.Keris bandė įtikinti Maskvą, kad ji rizikuoja didele kaina, kurią sumokės dėl amerikiečių ir Europos priemonių, kurių gali būti imtasi po sekmadienį vyksiančio referendumo.

„Jeigu nebus jokių ženklų dėl galimybės eiti į priekį ir išspręsti šį klausimą, tada pirmadienį bus žengti labai svarbūs žingsniai Europoje ir čia (Vašingtone) atsižvelgiant į galimus pasirinkimus“, - prieš išvykdamas į Londoną sakė Dž.Keris.

Laiškai „už“ ir „prieš“

Tačiau anaiptol ne visi Rusijoje besąlygiškai palaiko agresyvius veiksmus Ukrainos atžvilgiu. Rusijos kultūros veikėjai pasirašė atvirą laišką, kuriame siūloma surengti Rusijos ir Ukrainos inteligentijos kongresą „Prieš karą, prieš Rusijos izoliavimąsi, prieš totalitarizmo restauravimą“.

Laiško autorių nuomone, Krymas iš esmės jau aneksuotas su šūkiu „Apginsime rusus Kryme, taip pat visus ukrainiečius nuo naujos nelegitimios fašistinės Ukrainos valdžios!“ Jie akcentuoja, kad Rusija „sparčiai ritasi į naują šaltąjį karą su Vakarais, kurio skaudžių padarinių neįmanoma numatyti“. Laiške taip pat nurodoma, kad Rusijoje „varoma kurtinama propagandinė kampanija prieš visus, kurie abejoja valdžios veiksmų teisėtumu, įspėja dėl jų pražūtingų padarinių šaliai, liaudžiai“.

Laišką iki šiol pasirašė 90 žmonių, tarp jų aktorė Lija Achedžakova, rašytojas Vladimiras Voinovičius, aktorius Aleksejus Devočenka, žurnalo „Teatr“ vyriausioji redaktorė Marina Davydova, rašytoja Liudmila Ulickaja, aktorius Igoris Jasulovičius.

Kovo 11-osios vakare RF kultūros ministerijos tinklalapyje pasirodė kitas Rusijos kultūros veikėjų atviras laiškas. Jo autoriai teigia remią Rusijos prezidento Vladimiro Putino poziciją dėl Ukrainos ir Krymo. Iki šiol jį jau pasirašė 395 žmonės. Tarp jų - Olegas Tabakovas, Nadežda Babkina, Sergejus Bezrukovas, Fiodoras Bondarčiukas, Michailas Bojarskis, Levas Leščenka ir visos kolektyvo „Buranovskije babuški“ narės.

Nusikaltėlių sąrašas

Vakar Vokietijos laikraštis „Bild“ paskelbė aukštų Rusijos pareigūnų, verslininkų ir žurnalistų, kuriems Europos Sąjunga ir JAV ketina uždrausti įvažiuoti į savo teritoriją po Krymo referendumo, sąrašą.

Pasak leidinio, į šį sąrašą bus įtraukta mažiausiai 13 žmonių. „Bild“ duomenimis, sankcijos bus taikomos Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu, Federalinės saugumo tarnybos vadovui Aleksandrui Bortnikovui, RF prezidento administracijos vadovui Sergejui Ivanovui, vicepremjerui Dmitrijui Rogozinui ir Saugumo tarybos sekretoriui Nikolajui Patruševui. Į „juodąjį sąrašą“ taip pat pateko Rusijos Juodosios jūros laivyno vadas Aleksandras Vitko ir RLDP lyderis Vladimiras Žirinovskis.

Be to, kaip nurodo „Bild“, sąraše bus Rusijos prezidento Vladimiro Putino padėjėjai Sergejus Glazjevas ir Vladislavas Surkovas, taip pat Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Aleksejus Puškovas.

Be politikų, sankcijos bus taikomos didžiausių valstybinių bendrovių vadovams: koncerno „Gazprom“ valdybos pirmininkui Aleksejui Mileriui ir kompanijos „Rosneft“ vadovui Igoriui Sečinui. Kartu su jais į sąrašą pateko valstybinio žiniasklaidos holdingo „Rossija segodnia“ vadovas Dmitrijus Kiseliovas.