Ukrainos krizė: kiti etapai

Pradžioje buvo planuota, kad ES tam palauks gruodžio 25-ąją Ukrainoje vyksiančių pirmalaikių prezidento rinkimų.

Dėl įvykių Kryme JAV pratęs savo lėktuvnešio dislokacijos Viduržemio jūroje laiką

Dėl įvykių Kryme Jungtinės Valstijos pratęs savo branduolinio lėktuvnešio "Džordžas Bušas" dislokaciją Viduržemio jūros rytinėje dalyje. Toks sprendimas turėtų būti paskelbtas dar ketvirtadienį, pranešė CNN, remdamasi informuotais JAV šaltiniais.

Tikslas esą yra nuraminti NATO sąjungininkes Ukrainos kaimyninėse šalyse.

JAV valstybės sekretorius Džonas Keris (John Kerry) prieš tai dar kartą įspėjo Rusiją dėl padarinių Krymo krizėje. JAV ir Europos Sąjunga (ES), reaguodamos į referendumą Ukrainos pusiasalyje, imsis "virtinės labai rimtų žingsnių", sakė ji Vašingtone.

Krymas uždraus į pusiasalį įvažiuoti laikiniems Ukrainos vadovams

Krymas uždraus įvažiuoti į pusiasalį Ukrainos prezidento pareigas einančiam Aleksandrui Turčynovui, ministrui pirmininkui Arsenijui Jaceniukui bei kitiems asmenims, "kalbantiems nacistiniais lozungais". Tai ketvirtadienį Simferopolyje agentūrai "RIA Novoti" pareiškė Krymo parlamento pirmininkas Vladimiras Konstantinovas.

"Turi būti sudarytas sąrašas nepageidaujamų asmenų, kuriems bus draudžiama artimiausiu metu kirsti mūsų sieną ir įvažiuoti į Krymo teritoriją. Tai yra tie asmenys, kuriems tenka kaltė dėl veiksmų prieš policininkus ir "Berkut" specialiąsias pajėgas, ir kurie propaguoja nacistinius lozungus, taip pat tie, kurie viešai jiems simpatizuoja", - kalbėjo V. Konstantinovas.

Ukrainos parlamentui atstatydinus prezidentą Viktorą Janukovyčių, pereinamojo laikotarpio šalies vadovu buvo paskirtas Aukščiausiosios Rados pirmininkas A. Turčynovas. Gegužės 25-ąją Ukrainoje numatyti pirmalaikiai prezidento rinkimai.

Ukraina buria 60 000 vyrų nacionalinę gvardiją

Konflikto su Rusija akivaizdoje Ukraina kuria nacionalinę gvardiją, kurią sudarys iki 60 000 vyrų. Tokį sprendimą ketvirtadienį vienbalsiai priėmė parlamentas Kijeve, praneša agentūra AFP.

Už nacionalinės gvardijos sukūrimą balsavo 262 deputatai, balsų "prieš" nebuvo. Gvardiją pirmiausiai sudarys savanoriai iš vadinamųjų Maidano savigynos būrių. Jos uždavinys bus "garantuoti valstybės saugumą, ginti sienas ir kovoti su teroristinėmis grupuotėmis", - sakė Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos vadovas Andrėjus Parubis.

Nacionalinė gvardija bus pavaldi Vidaus reikalų ministerijai. Ji padės reguliariajai 130 000 vyrų Ukrainos kariuomenei. Palyginimui: Rusijos karines pajėgas sudaro 845 000 kareivių.

Krymas šiuo metu yra faktiškai kontroliuojamas Rusijos. Čia sekmadienį vyks referendumas dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos. Kijevas ir Vakarai rengiamą balsavimą vadina nelegaliu.

Ukrainai Latvija skiria antrąjį humanitarinės pagalbos paketą

Ketvirtadienį Ukrainos Raudonajam Kryžiui Latvija nusiuntė jau antrąjį humanitarinės pagalbos paketą. Jį paruošė Latvijos pagalbos organizacijos padalinys, bendradarbiaudamas su šalies Užsienio reikalų bei Sveikatos apsaugos ministerijomis ir privačiais rėmėjais.

Siuntinyje Ukrainai perduodamos pirmosios medicinos pagalbos teikimo priemonės, nurodė naujienų agentūrai LETA Latvijos Raudonojo Kryžiaus koordinatorė Agnesė Trofimova.

Siuntinys sveria apie 600 kg, jo vertė siekia daugiau kaip 11 tūkst. eurų, transportavimo išlaidos sudaro apie 2 tūkst. eurų.

Likusi Latvijos gyventojų suaukota Ukrainai padėti skirtų lėšų dalis bus perduota Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui Ženevoje.

Krymas po referendumo gali tapti Rusijos dalimi

Rusija gali prisijungti dabar Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį per kelias savaites po sekmadienį įvyksiančio referendumo dėl regiono politinio statuso, interviu "RIA Novosti" sakė Krymo parlamento pirmininkas Vladimiras Konstantinovas.

Referendumo Kryme, kur etniniai rusai sudaro apie 60 proc. gyventojų, rezultatai, kaip tikimasi, atvers kelią regiono prijungimui prie Rusijos.

Po referendumo Rusijos žemieji ir aukštieji parlamento rūmai surengs balsavimą dėl aneksijos patvirtinimo, o prezidentas Vladimiras Putinas tars galutinį žodį.

"Čia Kryme mes manome, kad šie trys veiksmai užtruks daugiausiai dvi savaites, o baigiantis šiam terminui mes turėsime Konstituciją. Tada nusiųsime ją Rusijos parlamento patvirtinimui", - sakė V. Konstantinovas.

Krymo parlamentas antradienį paskelbė nepriklausomybę nuo Ukrainos. Parlamento pranešime teigiama, kad, jeigu balsavimo rezultatai bus teigiami, šalis taps nepriklausoma ir nedelsiant Maskvai bus pateiktas prašymas dėl aneksijos.

V. Konstantinovas pridūrė, kad valdžia Kryme jau perėmė regiono Juodosios jūros naftos ir dujų telkinių kontrolę, ir pareiškė, kad Rusijos bendrovės, įskaitant milžinę "Gazprom", turėtų dalyvauti išteklių gavybos operacijose.

"Šie telkiniai ir platformos pereis į Krymo respublikos valdžios rankas. Mes jau saugome juos. Tai yra mūsų telkiniai ir mes kovosime už juos", - sakė parlamento pirmininkas.

Krymo valdžia atsisako pripažinti naująją valdžią Kijeve po prezidento Viktoro Janukovyčiaus atstatydinimo vasario 28 dieną.

Kijevo valdžia ir tarptautiniai lyderiai pasmerkė Krymo referendumą kaip neteisėtą ir užsipuolė Kremlių dėl tarptautinės teisės pažeidimo bandant prijunti regioną.

Rusija gali imtis sankcijų prieš Vakarus

Rusijos ekonomikos ministro pavaduotojas Aleksejus Lichačiovas neatmetė galimybės, kad Maskva atsakys "simetriškomis" ekonominėmis sankcijomis Vakarų šalims, praneša "RIA Novosti".

"Tikimės, kad bus taikomos tik politinės sankcijos, o ne visas paketas, turėsiantis poveikį ekonomikai, - apie Vakarų šalių sankcijas kalbėjo A. Lichačiovas. - Mūsų atsakas, be abejo, būtų simetriškas".

JAV ir Europos Sąjungos grasinimai apriboti politinį ir ekonominį bendradarbiavimą su Maskva sukėlė daug nerimo Rusijos rinkose, o pasitikėjimas rubliu krito.

Vašingtonas praėjusią savaitę pristatė vizų išdavimo apribojimus kai kuriems Rusijos pareigūnams, ketvirtadienį pasiūlymui pritarė Senatas, tikėtina, kad netrukus sankcijoms pritars ir Kongresas.

Kovo 12 d. sankcijų Rusijai tekstą patvirtino ir Europos Sąjunga, pirmadienį dėl dokumento teksto spręs ES užsienio reikalų ministrai.

Rusija šalia Ukrainos sienų rengia karines pratybas

Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad šalies Pietinėje karinėje apygardoje prasidėjo didelio masto karinės pratybos, rašo "Reuters".

Teigiama, kad manevruose dalyvauja apie 8 tūkst. 500 karių, taip pat artilerijos ir raketinės artilerijos daliniai. Kiek ilgai pratybos truks, nenurodoma.

Pratybos greičiausiai sukels dar daugiau politinės įtampos tarp Maskvos, Kijevo, Vašingtono ir Europos Sąjungos, prieš kovo 16 dieną numatytą referendumą dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos, kurio Vakarų šalys ir Ukraina nepripažįsta.

Ukraina prašo JT pagalbos

Ukrainos Aukščiausioji Rada ketvirtadienį kreipėsi į Jungtines Tautas prašydama aptarti Rusijos pajėgų okupaciją Krymo pusiasalyje, rašo "Reuters".

Kreipimesi taip pat pažymima, kad Ukraina pasilieka teisę prašyti atskirų JT narių pagalbos sprendžiant krizę Kryme. Kai kurie parlamento nariai pageidavo, kad į pusiasalį būtų įvestos JT stebėtojų pajėgos.

Kreipimąsi palaikė 250 iš 450-ties Rados narių. Nušalinto prezidento Viktoro Janukovyčiaus "Regionų partijos" nariai ir komunistai nuo balsavimo susilaikė, argumentuodami, jog pirmiausiai nori pamatyti sekmadienį Kryme rengiamo referendumo rezultatus.

Dokumento tekste niekur tiesiogiai nesikreipiama į Saugumo Tarybą (ST) Buvusio Ukrainos užsienio reikalų ministro Boriso Tarasiuko teigimu, prašyti šios institucijos pagalbos yra beprasmiška, nes Rusija vetuotų bet kokį ST sprendimą.

"Manau, kad kreipimasis į JT yra pagrįstas, nes gali būti sušaukta neeilinė Generalinės Asamblėjos sesija. Deja Saugumo Taryboje Rusija turi veto teisę", - sakė B. Tarasiukas.

Parlamente taip pat patvirtinta rezoliucija dėl Ukrainos integracijos į Europos Sąjungą. Joje dabartinis premjeras Arsenijus Jaceniukas įpareigojamas "kiek įmanoma greičiau pasirašyti Ukrainos ir ES asociacijos susitarimą".

V. Putinas: Rusija nesukėlė krizės Ukrainoje

Ketvirtadienį susitikęs su Sočio žiemos parolimpinių žaidynių delegacijų atstovais, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija neprisidėjo prie politinės krizės Ukrainoje, rašo "Reuters".

Prezidentas delegatams padėkojo už parolimpinių žaidynių nepolitizavimą.

"Noriu išreikšti savo dėkingumą dėl politinių įvykių neįtraukimo į žaidynes. Sunkios aplinkybės, kurias jūs visi gerai žinote, nepaveikė jų (parolimpiados, vert. past.). Noriu pabrėžti, kad Rusija neinicijavo šių aplinkybių", - kalbėjo V. Putinas.

ESBO tęsia misiją Ukrainoje, joje dalyvauja du Lietuvos karininkai

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), paprašyta Ukrainos, pratęsė savo stebėtojų misiją šioje šalyje.

Pradžioje planuota, kad neginkluotų ekspertų grupė iš Ukrainos išvyks trečiadienį.

ESBO stebėtojai Ukrainoje vieši nuo praėjusio trečiadienio. Jiems nebuvo leista patekti į Krymą. Maskvai ištikimi "savigynos būriai" kelis kartus nuvijo stebėtojus nuo kontrolės postų ir netgi paleido įspėjamuosius šūvius.

ESBO ekspertai dabar iki ateinančio sekmadienio stebės Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje. Tą dieną Kryme vyks užsienio nepripažįstamas referendumas dėl pusiasalio prijungimo prie Rusijos.

ESBO šalių narių stebėjimo vizite Ukrainoje ir toliau dalyvauja du Lietuvos kariuomenė atstovai - Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo Ginklų kontrolės skyriaus inspektoriai.

Kovo 10 dieną buvo gautas naujas Ukrainos kvietimas siųsti iki dviejų stebėtojų į pietinius ir rytinius Ukrainos regionus ir tęsti stebėjimo vizitą dėl įtartinos karinės veiklos šiose teritorijose. Vizitas pratęstas po to, kai kovo 5-10 dienomis 25 šalių kariniai ir civiliai stebėtojai kelis kartus nesėkmingai bandė patekti į Krymo teritoriją ir išsklaidyti įtarimus dėl neįprastos Rusijos Federacijos karinės veiklos joje.

Dauguma šalių, dalyvavusių stebėjimo vizite Kryme, atsiliepė į šį Ukrainos kvietimą ir tęs stebėjimą.

Stebėtojų veiklai Ukrainoje specialaus ESBO mandato nereikia. Šis tarptautinis stebėjimo vizitas vyksta pagal Vienos dokumento 3 straipsnio nuostatas, numatančias galimybę valstybei narei savanoriškai kviesti inspektorius į teritoriją, kurioje galimai vykdoma įtarimus tarptautinei bendrijai kelianti karinė veikla.

URM rekomenduoja nevykti į Krymą

Dėl sudėtingos saugumo situacijos ir riboto susisiekimo Krymo Autonominėje Respublikoje Lietuvos užsienio reikalų ministerija rekomenduoja nevykti į šią Ukrainos dalį.

Vykstant į rytinius ir pietinius šalies regionus, rekomenduojama imtis papildomų atsargumo priemonių, būti atsargiems masinio susibūrimo vietose, sekti visuomenės informavimo priemonių pranešimus.

Ukrainoje esantys Lietuvos piliečiai nelaimės atveju konsuliniais klausimais visą parą konsultuojami telefonu arba elektroniniu paštu. Pirminė informacinė konsulinė pagalba nelaimės atveju visą parą teikiama el. paštu pilieciai@urm.lt arba telefonu +370 5 2362444+370 5 2362444.

Lietuvos ambasadoje Ukrainoje informacija teikiama darbo valandomis telefonu +380 44 254 0920+380 44 254 0920 arba el. paštu amb.ua@urm.lt.

Kinija įspėja dėl pavojingos grandininės reakcijos įvedus sankcijas Rusijai

Kinijos ambasadorius Vokietijoje įspėjo Vakarus dėl sankcijų Rusijai už Maskvos intervenciją Ukrainoje, ir teigė, kad tokios priemonės gali lemti pavojingą grandininę reakciją, kurią bus sunku suvaldyti, skelbia "Reuters".

Europos Sąjungai grasinant įvesti pirmąsias sankcijas Rusijai nuo šaltojo karo, Kinijos ambasadorius Ši Mingdė (Shi Mingde) interviu "Reuters" pareiškė griežčiausią iki šiol Kinijos aukščiausių pareigūnų įspėjimą.

"Mes nematome jokios sankcijų prasmės, - sakė Š. Mingdė. - Sankcijos lems atsakomuosius veiksmus. Tai sukels spiralę su neprognozuojamais padariniais. Mes to nenorime".

Interviu paimtas trečiadienį, tą pačią dieną, kai ES lyderiai susitarė dėl sankcijų struktūros, kurios numato draudimą keliauti ir sąskaitų įšaldymą asmenims ir bendrovėms, kurios, anot Briuselio, pažeidė teritorinį Ukrainos vientisumą.

Rusijos ekonomikos plėtros viceministras Aleksejus Lichačiovas pažadėjo, kad Maskva taip pat imsis "simetrinių" sankcijų.

Kinijos ambasadorius prašė kantrybės ir pažymėjo, kad durys deryboms turėtų likti atviros net po sekmadienį planuojamo referendumo, kuriame Krymo gyventojai gali balsuoti už atsiskyrimą nuo Ukrainos ir prisijungimą prie Rusijos.

Vakarų lyderiai pasmerkė referendumą kaip neteisėtą ir pareikalavo jį atšaukti.

"Mes vis dar matome galimybę išvengti eskalacijos. Durys deryboms vis dar atviros. Turime pasinaudoti šia galimybe net ir po referendumo", - kalbėjo Š. Mingdė.

Kinijos prezidentas Si Dzinpingas (Xi Jinping), kuris šio mėnesio pabaigoje lankysis Berlyne ir kitose Europos šalyse, šios savaitės pradžioje Ukrainos krizę telefonu aptarė su Vokietijos kanclere Angela Merkel (Angela Merkel) ir JAV prezidentu Baraku Obama (Barack Obama).