Ukrainos verslas šturmuos Briuselį

- Ukrainos centrinio banko vadovė pareiškė, kad praėję metai šaliai buvo skausmingiausi nuo pat Antrojo pasaulinio karo. Kokia situacija šiuo metu Ukrainos ūkyje, pramonėje?

- Situacija išties sunki. Praėjusiais metais ekonomika smuko beveik 8 proc. Rytuose, Donecko ir Luhansko srityse, sutelkta daugiau kaip 20 proc. visos pramonės potencialo, ten sukuriama maždaug 15 proc. Ukrainos BVP. Dėl vykstančio karo sunaikinta ne tik dalis Rytų Ukrainos pramonės infrastruktūros, bet ir yra didžiulė rizika visos šalies ekonomikai ir investicijoms. Pavyzdžiui, mūsų mašinų pramonė 60 proc. produkcijos eksportavo į Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną. Kilus konfliktui, ryšiai nutrūko, Rusija skubiai keičia mūsų importą kitų šalių produkcija. Štai garsios Kriukovo vagonų gamyklos gamyba 2014 m. krito 75 proc., darbo neteko apie pusę tūkstančio žmonių.

Susiduriame su investicijų nutekėjimu - jų srautas pernai sumažėjo daugiau negu du kartus, investuotojai kapitalą išveda iš Ukrainos.

- O kaip elgiasi bankai?

- Bankų sistema šiuo metu nevykdo savo pagrindinės funkcijos - realaus ekonomikos sektorių kreditavimo. Nacionalinio banko palūkanų norma yra 14,5 proc., o komercinių bankų sistemoje kreditai kainuoja apie 30 proc. resursų vertės. Suprantama, Ukrainoje veikiantys užsienio kapitalo bankai - Austrijos, Italijos - pirmiausia rūpinasi savo nauda.

- Tarptautinis valiutos fondas žada 17,5 mlrd. JAV dolerių paramą Ukrainai. Ar tai reali pagalba ekonomikai, jei didžioji dalis teks valstybės skoloms padengti?

- Didžioji dalis iš 17,5 mlrd. bus panaudoti skoloms padengti. Tai sustiprins Ukrainos pozicijas, kad 2015 finansiniais metais išvengtume bankroto. Valstybės skola dabar siekia apie 30 mlrd. JAV dolerių, o bendra skola, į kurią dar įeina korporatyvinių struktūrų ir vidaus skola, šiandien grivinomis siekia apie 1 trilijoną 200 mlrd. - tai beveik 90 proc. metinio šalies BVP, - labai pavojingas skaičius.

Bet, kita vertus, mūsų, kaip verslo atstovų, TVF paramos panaudojimas vien Ukrainos skoliniams įsipareigojimams vykdyti netenkina, nes Ukrainai labai reikalingi resursai plėtoti ekonomikai. Labai norėtume, kad TVF atsižvelgtų ir į šį aspektą.

TVF parama - tarsi gurkšnis deguonies arba tam tikra laiko atsarga, kad Ukraina tą deguonies gurkšnį maksimaliai išnaudotų kurti palankias sąlygas privačioms investicijoms, kurios padės auginti ekonomiką. Nuo to priklausys tolesnė Ukrainos pažanga. Juk TVF paskolą reikės grąžinti. Labai svarbu, kad tai būtų daroma ne naujų paskolų, o atsinaujinusios, efektyvesnės ir konkurencingesnės Ukrainos ekonomikos sąskaita.

- TVF parama susijusi ir su tam tikrais reikalavimais, kuriuos turės įgyvendinti Ukraina. Ar esate tam pasirengę?

- Vienas iš reikalavimų - kad energetinių resursų kainos turi priartėti prie realios jų importo kainos arba savikainos. Dėl to jau nuo balandžio mėn. gyventojams gali 4 kartus pabrangti dujos, o kitą šildymo sezoną didės šildymo kaina. Lietuva šį skausmingą kelią jau praėjo - jūs puikiai žinote, kaip visuomenė reaguoja į kainų augimą.

Mums labai reikia alternatyvų gamtinėms dujoms, nes jeigu nerasime kuo jų greitai pakeisti, sulauksime aštrių socialinių konfliktų, neramumų. Konflikto su Rusija sąlygomis tai yra viena iš Putino hibridinio karo sudedamųjų dalių - inspiruoti sąlygas pilietiniams konfliktams Ukrainoje. Suprantame, kad šito išvengti galime tik energijos resursų diversifikavimu, technologinėmis reformomis komunalinių paslaugų srityje.

Aišku, ir turimus resursus turime naudoti efektyviai. Pavyzdžiui, Lenkija per metus sunaudoja 12-14 mlrd. kub.m gamtinių dujų, o Ukraina - apie 47 mlrd. kub.m, nors Ukrainos BVP yra 2,3 karto mažesnis negu Lenkijos. Štai kur rezervai, ir juos išnaudoti yra ne tik ekonomikos, bet ir nacionalinio saugumo klausimas.

TVF paramos programa turi veikti ir kaip stimulas Ukrainai vykdyti efektyvesnę biudžeto politiką, pritraukiant investicijas, kuriant palankų klimatą verslui, vykdant struktūrines reformas mūsų ekonomikoje.

- Kaip tai daryti sekasi mūsų tautiečiui Aivarui Abromavičiui, jau daugiau nei du mėnesius einančiam Ukrainos ekonomikos plėtros ir prekybos ministro pareigas?

- Jam dirbti iš tiesų labai sudėtinga dėl įsišaknijusios biurokratijos, daug laiko prarasta ir dėl priešlaikinių Parlamento rinkimų. Viliamės, kad A.Abromavičiui pasiseks. Mes, verslo ir pramonės atstovai, jį visokeriopai remiame, nes Ukrainai būtina kuo greičiau išeiti iš šios krizės.

- Ar integracija į ES ekonomiką išgelbės Ukrainos ūkį?

- Noriu akcentuoti: Ukraina neina į ES su ištiesta ranka. Mes turime gausius gamtos išteklius, kurių panaudojimas gali padėti ir ES ekonomikai efektyviau spręsti iškylančius klausimus, pavyzdžiui, gamybos išdėstymą arčiau žaliavos šaltinių.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“