1 nuotr.Europos Sąjunga (ES) ir bloko šalys narės turi padidinti paramą Ukrainai, nes ant kortos pastatytas ne tik Ukrainos, bet ir Europos likimas.
Tai pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen, sakydama kalbą Briuselyje rengiamoje kasmetinėje ES ambasadorių konferencijoje.
„Karas Ukrainoje tebėra svarbiausia krizė Europos ateičiai. Rusijos plataus masto karas netrukus žengs į ketvirtuosius metus. (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas labiau nei bet kada anksčiau stengiasi laimėti šį karą sausumoje. Jo tikslas vis dar yra Ukrainos kapituliavimas. Mes žinome, kas galėtų įvykti po to. Nes taip jau yra buvę ir anksčiau. Jis pereitų prie kito taikinio, kaip ir po 2008-ųjų ir 2014-ųjų. Ant kortos pastatytas ne tik Ukrainos, bet ir Europos likimas. Mūsų pagrindinis prioritetas yra stiprinti Ukrainos pasipriešinimą“, – teigė U. von der Leyen.
Ji priminė, kad nuo Rusijos visapusiškos invazijos pradžios ES ir Bendrijos šalys narės jau suteikė Ukrainai 134 mlrd. eurų vertės paramą, o tai pranoksta kitų atneštą indėlį.
„Dėl Ukrainos priemonės (2024-2027 m. ES ilgalaikiame biudžete) ir G7 paskolos mes užglaistėme Ukrainos biudžeto spragą visiems 2025 m. Lygiagrečiai turime paspartinti neatidėliotiną ginklų ir amunicijos tiekimą. Visa tai ateinančiomis savaitėmis bus mūsų darbo centre“, – kalbėjo U. von der Leyen.
Pagrindinių ES institucijų, įskaitant ES Tarybą, EK ir Europos Parlamentą, vadovai yra ne kartą sakę, kad plataus masto Rusijos agresija prieš Ukrainą kelia egzistencinę grėsmę visai Europai.
Nuo Rusijos sukelto karo pradžios ES ir bloko šalys narės suteikė Ukrainai didelę politinę, diplomatinę, ekonominę, finansinę, humanitarinę ir karinę paramą.
