Užsienio spauda su nerimu laukė ryto

Užsieniečiai reiškia daug pretenzijų metodams, kuriais buvo nuverstas Viktoras Janukovyčius, tačiau nė vienas iš jų nepateisina Vladimiro Putino, kuris pasinaudojo situacija Ukrainoje Krymo užgrobimui, cinizmo, - tai dominuojanti tema užsienio žiniasklaidoje. Vakarai nėra pasirengę „mirti už Krymą“, bet V.Putinas turi suprasti: jo agresija pavers Rusiją atstumtąja valstybe be teisės dalyvauti G-8 susitikimuose, smogs šalies ekonominei reputacijai ir investiciniam klimatui, dar labiau susilpnins rublį.

■ Amerikiečių „The New York Times“ rašo, kad situacija Ukrainoje visiškai priartėjo prie karinio konflikto. Prorusiškasis Krymas kunkuliuoja, o Vyriausybė Kijeve vos ne vos kvėpuoja. Maskva pažadėjo apsaugoti rusakalbių gyventojų interesus Ukrainoje nepanaudodama karinės jėgos. „Tačiau neaišku, ar V.Putinas įvykdys šį pažadą, - rašo leidinys. - 2008 metais jis nusiuntė rusų kariuomenę į kaimyninę Gruziją, prisidengdamas atskilusios nuo jos Pietų Osetijos gynimu, nors tikrasis jo tikslas buvo provakarietiškos Vyriausybės Tbilisyje susilpninimas. Pavojinga V.Putino taktika neabejotinai atsigręš prieš jį patį ir greičiausiai atstums ukrainiečius, nei privers juos priimti naują Rusijos vaidmenį žvelgiant į savo šalies ateitį...“

■ Britų „The Guardian“ konstatuoja, kad V.Putino tikslai yra visiškai aiškūs: jo užsienio politika nukreipta savo įtakai stiprinti ir palaikyti „artimajame užsienyje“. „Šios politikos instrumentas - Rusijos pilietybė: visur, kur tik rusams gali grėsti pavojus, Maskva mato pasiteisinimą įsikišimui“.

Leidinys konstatuoja, kad vis aiškiau kartojasi Jugoslavijos subyrėjimo scenarijus: „Rusijos Vyriausybė užklupo pasaulį netikėtai. Jis privalo panaudoti visas turimas diplomatines priemones, kad sutramdytų V.Putiną dar prieš tai, kol virš Ukrainos neiškils Bosnijos šmėkla...“

■ Šveicarų „Le Temps“ teigia, kad V.Putinas pats sukurstė konfliktą vien tik tam, kad pasaulinės bendrijos akyse vėliau galėtų pasirodyti gelbėtoju ir geradariu: „Ši taktika atrodo pasenusi, tačiau kartais ji veikia puikiai. Niekas Vakaruose dėl to neprisipažins atvirai, bet jeigu dėl „ukrainietiškos bombos“ neutralizavimo tektų paaukoti Krymą, tai nieko čia nesuglumintų. Aišku viena: šiandien niekas nepasiruošęs „mirti dėl Krymo“, kaip kitados buvo kalbama ir apie Dancigą... Tačiau ir V.Putino manevrai negali nieko apgauti. Vaizduodamas save rusakalbių gyventojų saugumo garantu, jis tik nori Ukrainai įtvirtinti amžino Rusijos vasalo statusą“.

■ Italų „La Stampa“ įsitikinusi, kad laikas, kai buvo galima taikiai sureguliuoti konfliktą, beviltiškai prarastas: „Pernelyg vėlu stabdyti Carą. Šiandien jau neįmanoma nieko išgelbėti ir Ukraina bus padalyta. Tačiau ateityje turime žinoti, kad santykių „perkrovimas“ su Maskva neįmanomas“. Laikraščio apžvalgininkų manymu, tik smarkiai nukritus naftos kainoms Rusijoje gali prasidėti krizė, o tada JAV ir Europa galėtų blokuoti Rusiją, jeigu turės tam drąsos.

■ Rusijos radijo stoties „Echo Moskvy“ eteryje muzikinės grupės „Mašina vremeni“ lyderis Andrejus Makarevičius pavadino Rusijos kariuomenės įvedimą į Ukrainą siaubinga klaida ir pasirašė peticiją RF valdžiai. Jeigu Rusija pradės karą su Ukraina, tai bus tikrai brolžudiškas karas, mano muzikantas.

„Kai į tavo šalį rieda šarvuočiai, žmonės tampa savo šalies patriotais ir ima į rankas ginklą. Mūsų uždavinys - jokiu būdu neleisti, kad taip atsitiktų“, - pareiškė jis radijo stočiai.

A.Makarevičiaus ir jo kolegos iš grupės Aleksandro Kutikovo peticijoje sakoma: „Mes pamažu suvokiame, kad įvykiai Kryme - ne optinė apgaulė ir ne blogas sapnas. Pradeda pildytis vienas baisiausių Ukrainos krizės raidos scenarijų. Mes reikalaujame, kad Rusijos valdžia tučtuojau ir be jokių sąlygų išvestų visas ginkluotas formuotes iš Ukrainos teritorijos. Mes kreipiamės į savo bendrapiliečius: netikėkite oficialiąja propaganda ir neremkite karo! „Interesų gynimas“ - tik politinio žaidimo priedanga. Mes turime ukrainiečiams parodyti, kad Rusijoje yra ir kitokia nuomonė, ne tik valdžios propaganda, ir kitų argumentų, ne tik tankų. Dabar kaip niekada svarbu parodyti pagarbą istoriniam kaimynų pasirinkimui ir pasistengti pelnyti jų pagarbą“.

Pastarosiomis dienomis savo požiūrį į įvykius Ukrainoje ir Rusijoje išsakė daugelis kultūros veikėjų.

Grupės „Akvarium“ lyderis Borisas Grebenščikovas savo „Facebook“ puslapyje paragino Rusijos valdžią taikiai spręsti problemas su Ukraina. Jis įsitikinęs, kad visada yra sprendimas, kuris leis išvengti žmonių žūties.

Grupės DDT lyderis Jurijus Ševčiukas paragino neleisti, kad Ukrainoje kiltų „brolžudiškos skerdynės“, ir įspėjo, kad karas, kurį gali pradėti Rusija, turėtų labai skaudžių padarinių. „Mes - Ukrainos ir Rusijos žmonės - giminės. Kiekvienas iš mūsų tiesiog privalo padaryti visa, kad būtų išvengta brolžudiškų skerdynių“, - parašė DDT solistas savo tinklaraštyje radijo stoties „Echo Moskvy“ puslapyje.

■ Rusijos agentūra „RIA Novosti“ teigia, kad Maskva pasirengusi plėtoti santykius su broliška šalimi Ukraina, tačiau su visa šalimi, o ne su grupe žmonių, kurie po kraujo praliejimo Maidane užėmė valdžią. Tai sekmadienį pareiškė Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas.

Jis akcentavo, kad, remiantis Konstitucija, teisėtu Ukrainos prezidentu lieka Viktoras Janukovyčius. „Prezidento V.Janukovyčiaus autoritetas iš esmės yra niekinis, tačiau tai nekeičia fakto, kad jis, vadovaujantis Konstitucija, yra teisėtas valstybės vadovas“.

Rusijai reikia stiprios ir stabilios Ukrainos, nuspėjamos ir ekonomiškai solidžios partnerės, o „ne vargšės giminaitės, kuri nuolat stovi su ištiesta ranka“, pridūrė D.Medvedevas.