Valdžios reakcija: migrantų krizę išspręs Vakarai

Pastaruoju metu Lietuvos-Baltarusijos pasienį kerta Lietuvai dar nematyti nelegalių migrantų srautai. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti daugiau nei 1600 nelegalių migrantų.

Lietuva tvirtina, kad už migrantų krizę pasienyje yra atsakingas Aliaksandro Lukašenkos režimas. Tai, kad yra įtarimų, jog pastaruoju metu nelegali migracija į Lietuvą yra specialiai organizuojama Baltarusijos, teigė ir į Lietuvą atvykęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Šarlis Mišelis (Charles Michel).

Spragos sienoje

„Migracijos problema parodė, kad tam tikros spragos mūsų pačių sienos apsaugoje vis dar egzistuoja, nepaisant, kad 30 metų esame nepriklausomi nuo Sovietų Sąjungos ir siena buvo sutarta, demarkuota, demilituota jau prieš gerą dvidešimtmetį", - sakė A.Skaisgirytė.

Prezidentūros Užsienio politikos grupės vadovė akcentavo, kad išorinės ES sienos apsauga Lietuvai derėtų pasirūpinti kur kas geriau.

„Pasirodė, kad sienos kontrolė, stebėsena ne visur vykdoma pakankamai, ir į tai krypsta didžiausias prezidento dėmesys, kadangi siena ilga, daugiau kaip 700 kilometrų, ji yra išorinė Europos Sąjungos siena, ir turime susitelkti, kad ji būtų saugoma, kaip turi būti saugoma išorinė siena", - įsitikinusi prezidento patarėja.

Vis dėlto ji pasidžiaugė ES lyderių greitomis reakcijomis į Lietuvą ištikusią krizę, todėl Lietuva esą gali tikėtis tiek finansinės, tiek tarnybų žmogiškųjų resursų, pirmiausia iš Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) pagalbos.

„Labai džiugu, kad Europos Sąjungos institucijos, jų vadovai iš karto atsiliepė į Lietuvos prašymą. Padėti galima žmonėmis, resursais, taip pat finansais. Čia pirmiausia kalbame apie FRONTEX pareigūnų pagalbą. Kaip žinoma, jų jau 30 atvyko į Lietuvą, dar planuojamas papildymas", - sakė A.Skaisgirytė.

Buvome solidarūs

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis nesutinka su požiūriu, kad Lietuva prieš 6 metus nebuvo pakankamai solidari, pietinėms Europos valstybėms susidūrus su milžiniškais migrantų srautais. Pasak šalies diplomatijos vadovo, Lietuva visuomet dalyvavo ES migrantų perskirstymo programose, todėl šiandien, patiems susidūrus su nelegalių migrantų banga, drąsiai galime prašyti Vakarų pagalbos.

„Aš visada pasisakiau ir toliau pasisakau už solidarumą. Dėl to, kad niekada nežinai, kada rodyklė gali atsisukti į tave ir solidarumo reikės pačiam iš kitų valstybių. Dėl to šiandien drąsiai ir oriai galiu pasakyti, kad Lietuva padėjo, o šiandien galiu drąsiai prašyti pagalbos iš kitų", - pasakojo G.Landsbergis.

Pasak ministro, nors šalyje visuomet ir buvo skeptikų šiuo klausimu, tačiau Lietuva esą visuomet solidarizavosi su krizę patyrusiomis Europos valstybėmis.

„Lietuva buvo solidari. Tiesą sakant, mes dalyvavome tose perskirstymo programose, nepaisant to, kad jos niekada nebuvo privalomos, Lietuva priimdavo pabėgėlius iš kitų valstybių", - įsitikinęs konservatorių pirmininkas.

Kaip tvirtina šalies diplomatijos vadovas, net šios Vyriausybės kadencijoje Lietuva sutiko priimti 10 migrantų iš didelius pabėgėlių srautus priimančios Pietų Europos. „Ne taip seniai netgi ši Vyriausybė priėmė iš Italijos, regis, 10 pabėgėlių, iš kitų valstybių - taip pat", - savo argumentus, kad Lietuva yra solidari, deklaravo ministras.

Pagalbos prašytojai

Šią savaitę Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen feisbuke rašė, jog nelegalių migrantų krizė Lietuvos-Baltarusijos pasienyje rodo, kaip svarbu priimti toliaregiškus sprendimus užsienio politikoje. Ji priminė, kad, prieš 6 metus pietinėms Europos valstybėms susidūrus su milžiniškais migrantų srautais, Lietuva apsimetė, jog problemos nėra, ir į šalį perkėlė tik dalį pabėgėlių, kuriuos buvo įsipareigojusi priimti.

„Beveik kasdien dešimtimis skaičiuodami per mūsų sieną su Baltarusija permetamus pabėgėlius, gerai suprantame, ką reiškia tinkami arba labai netoliaregiški sprendimai vidaus ir užsienio politikoje", - feisbuke pirmadienį rašė Seimo pirmininkė.

„2015 metais Lietuva įsipareigojo priimti beveik 1100 pabėgėlių ir taip padėti Graikijai, Italijai bei kitoms šalims, kurioms tuo metu labai reikėjo solidarumo. Deja, per šiuos metus mes sugebėjome priimti tik pusę įsipareigoto skaičiaus", - priminė ji ir pažymėjo, kad šiemet tiek pat nelegalių migrantų į Lietuvą pateko iš Baltarusijos.

„Praėjo vos 6 metai ir mes iš šalies, kuri apsimetė nematanti problemos ir negalinti padėti kitoms ES šalims, šiandien patys tampame pagalbos prašytojais. Todėl labai verta pasverti, kokią įtaką mūsų šiandienos sprendimai turės ateities įvykiams. Kokios šiandieninės baimės dėl bendrų ES iniciatyvų ar konvencijų mums gali tapti našta po metų kitų. Kieno tada pagalbos prašysime? Tų, nuo kurių nusisukame šiandien?" - apibendrino Seimo pirmininkė.

Dėkojame estams

Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius kartu su Estijos užsienio reikalų ministre Eva Marija Limets ir ja lydinčia delegacija trečiadienį lankėsi Pabradėje įsikūrusiame Užsieniečių registracijos centre (URC), kur susitiko su Estijos atsiųstais policijos ir sienų apsaugos pareigūnais, praneša Vidaus reikalų ministerija.

„Nuoširdžiai dėkojame Estijai, vienai iš artimiausių mūsų sąjungininkių, pasiuntusiai dešimt karininkų padėti Lietuvos kolegoms spręsti neteisėtos migracijos iššūkius, kuriuos šiomis dienomis stebi tarptautinė bendruomenė. Mes, visos Europos Sąjungos šalys, suprantame, kad kol yra grėsmė vienai valstybei narei, kitos negali jaustis saugios. Todėl solidarumas, palaikymas, pagalba daug reiškia ne tik dvišaliams santykiams, bet ir visos Europos vienybei", - kalbėjo vidaus reikalų viceministras.

Birželio viduryje Estija išreiškė palaikymą Lietuvai dėl augančių neteisėtų migrantų skaičiaus ir pasiūlė konkrečią pagalbą. Liepos 7 d. Estijos policijos ir sienų apsaugos tarnyba atsiuntė į Lietuvą dešimties pareigūnų padalinį ESTPOL5, kuris visą mėnesį padės, stebint Lietuvos-Baltarusijos pasienį. Estijos policijos ir sienų apsaugos tarnyba jau yra vykdžiusi sienų kontrolės ir apsaugos misijas Graikijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Ispanijoje, Italijoje, Bulgarijoje, Slovėnijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Suomijoje.