1 nuotr.Būsimojo JAV prezidento Donaldo Trumpo antradienį iškeltas pasiūlymas didinti gynybos išlaidas iki 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) sulaukė skirtingų bloko narių nuomonių, tačiau jį palaikė Lenkija, daugiausiai gynybai išleidžianti NATO valstybė, kuri užsibrėžė tikslą šiais metais karinėms reikmėms skirti 4,7 proc. nuo BVP.
Sekmadienį interviu laikraščiui „Financial Times“ gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas sakė, kad Lenkija gali tapti „transatlantine jungtimi tarp šio prezidento D. Trumpo iškelto iššūkio ir jo įgyvendinimo Europoje“.
Lenkija padidino savo karines investicijas iki 4,14 proc. nuo BVP 2024 metais, praėjus dvejiems metams po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą. Varšuva šį sprendimą grindžia tuo, kad turi bendrą sieną su Rusijos Kaliningrado eksklavu ir Baltarusija, viena artimiausių Kremliaus sąjungininkių.
JAV, nors ir išlieka stipriausia NATO nare, pagal išlaidas gynybai atsilieka nuo Lenkijos. NATO duomenimis, JAV šiuo metu gynybai skiria 3,3 proc. nuo BVP. Be to, šiuo metu NATO nustatytas tikslas yra 2 proc., o ir šį pasiekė tik 23 iš 32 valstybių narių.
Pasak W. Kosiniako-Kamyszo, D. Trumpo iškeltam tikslui pasiekti „prireiks dar dešimtmečio“. „Bet aš manau, kad nereikėtų jo kritikuoti už tai, kad iškėlė tikrai ambicingą tikslą, nes, priešingu atveju, bus šalių, kurios ir toliau svarstys, ar tikrai reikia didesnių išlaidų“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie ES finansuojamą daugiamilijardinį Nacionalinį atkūrimo planą, jis pridūrė: „Jei galėjome sau leisti įsiskolinti, kad atkurtume šalį po COVID, tai tikrai turime rasti pinigų, kad apsisaugotume nuo karo.“
„Financial Times“ rašė, kad sausio mėnesį prasidėjusį rotacinį šešių mėnesių trukmės Lenkijos pirmininkavimą ES Varšuva išnaudos tam, kad pasisakytų už 100 mlrd. eurų iš būsimo bendro biudžeto skyrimą gynybai. Šios lėšos, apimančios 2028-2034 m. laikotarpį, turėtų būti svarstomos Briuselyje vėliau šiais metais.
