1 nuotr.Vokietija ir Prancūzija yra itin susirūpinusios dėl padėties Sakartvele, praneša naujienų agentūra dpa.
Sekmadienį abi valstybės išplatino bendrą pareiškimą, kuriame jos ypač apgailestauja dėl Sakartvelo valdžios ir valdančiosios partijos sprendimo nukrypti nuo europietiško kurso.
2023 m. pabaigoje Sakartvelui buvo suteiktas Europos Sąjungos šalies kandidatės statusas. Tačiau šios valstybės parlamentas anksčiau šią savaitę balsavo už kontraversišką „užsienio įtakos“ įstatymą.
Prancūzijos ir Vokietijos pareiškime teigiama, kad abi valstybės visada pasisakė už Sakartvelo eurointegraciją ir aktyviai rėmė 2023 m. gruodį Europos Tarybos priimtą sprendimą suteikti jai šalies kandidatės statusą.
Dokumente teigiama, kad kontraversišką įstatymą palaiminusi Sakartvelo vyriausybė ir valdančioji partija veikia prieš Europos vertybes ir prieš Sakartvelo žmonių siekius.
„Sakartvelo europietiškas kelias buvo suplanuotas, bet pats Sakartvelas sprendžia kaip greitai ir kokia kryptimi bus žengiama“, – rašoma dokumente.
Šalies prezidentė Salome Zurabišvili vetavo parlamento priimtą įstatymą. Proeuropietiška prezidentė šeštadienį sakė, kad „užsienio įtakos“ įstatymas „savo turiniu ir dvasia yra rusiški“. Tačiau jos veto parlamentas gali atmesti.
Parlamentas už įstatymo projektą, kuriuo neva siekiama apriboti užsienio įtaką pilietinei visuomenei, balsavo priėmimo stadijoje nepaisant protestų Tbilisyje, kuriuose dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių.
Teisės aktu siekiama apriboti užsienio įtaką nevyriausybinėms organizacijoms. Pagal jį nevyriausybinės organizacijos ir žiniasklaidos kanalai, daugiau nei 20 proc. savo finansavimo gaunantys iš užsienio, privalėtų užsiregistruoti kaip organizacijos, „veikiančios užsienio valstybės interesais“.
