V.Putinas pasirašė įsaką dėl Krymo nepriklausomybės

Ukraina atšaukė savo ambasadorių Rusijoje Vladimirą Jelčenką konsultacijų. Tai pirmadienį pranešė Ukrainos URM spaudos tarnyba, kuria remiasi "Lenta.ru”.

Pranešime patikslinama, kad sprendimas atšaukti ambasadorių susijęs su situacija dėl Krymo autonominės respublikos ir būtinybe apsvarstyti kai kuriuos tarptautinius jos aspektus. Kitų detalių apie priimtą sprendimą žinyba nepateikia.

JT generalinis sekretorius nusivylęs dėl referendumo Kryme

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Pan Gi Munas (Ban Ki Moon) būgštauja, kad referendumas Kryme gali dar labiau sukomplikuoti situaciją.

Tai pirmadienį žurnalistams pareiškė oficialus JT generalinio sekretoriaus atstovas Stefanas Dužarikas (Stephane Dujarric), praneša "RIA Novosti”.

"Generalinis sekretorius labai nusivylęs ir būgštauja, kad Krymo referendumas tik dar labiau sukomplikuos situaciją”, - sakė S. Dužarikas.

Anot jo, Pan Gi Munas ragina visas šalis dėti pastangas padėčiai sureguliuoti JT Įstatų pagrindu gerbiant Ukrainos suverenitetą.

Generalinis sekretorius pasmerkė smurtą Ukrainos rytuose, pareikalavusį aukų, ir paragino "vengti žingsnių, kurie gali dar labiau padidinti įtampą”.

Rumunija: V. Putinas kuria Juodosios jūros barjerą

Rumunijos prezidentas Trajanas Basesku (Traian Basescu) teigia, kad Rusija kuria įšaldytų konfliktų grandinę aplink Juodąją jūrą siekiant Vladimirui Putinui atkurti Sovietų Sąjungą prie buvusios sienos su Vakarais, informuoja AP.

Turėdamas omenyje konfliktus Gruzijoje ir Ukrainoje, T. Basesku pažymėjo, kad, "pažiūrėjus į žemėlapį, galima aiškiai pamatyti šią įšaldytų konfliktų grandinę" aplink Juodąją jūrą, "kurie gali būti pabudinti bet kuriuo metu".

Pirmadienį interviu naujienų agentūrai AP T. Basesku sakė, kad V. Putino prioritetai, "atrodo, yra susiję su Europos Sąjungos ir NATO ryšiais".

Pasak Rumunijos prezidento, Ukraina ir Moldova yra "V. Putino, kuris siekia atkurti Sovietų Sąjungą, prioritetai".

Latvijos vyriausybė svarstys, kokią įtaką šalies ekonomikai gali turėti sankcijos prieš Rusiją

Nors kol kas sunku prognozuoti, kokią įtaką Latvijos ekonomikai gali turėti sankcijos prieš Rusijos ir Krymo pareigūnus, antradienį uždarojoje posėdžio dalyje vyriausybė apsvarstys šį klausimą. Tai pirmadienį žurnalistams pareiškė Latvijos ministrė pirmininkė Laimduota Straujuma.

Savo apskaičiavimus ir pasiūlymus posėdyje pateiks Ekonomikos ministerija.

"Kol kas anksti kalbėti apie galimas kompensacijas, kadangi pirma reikia išanalizuoti ekonominę riziką”, - pažymėjo premjerė.

L. Straujuma priminė, kad šią savaitę ji vyks į ES Tarybos posėdį Briuselyje, kur taip pat bus svarstoma krizė Ukrainoje.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų vadovai bendrame pareiškime smerkia Rusijos invaziją į Krymą

Kijeve įvykusiame Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos Parlamentinės Asamblėjos (PA) prezidiumo posėdyje trijų šalių parlamentų vadovai - Lietuvos Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, Lenkijos Senato Pirmininkas Bogdanas Borusevičius (Bogdan Borusewicz) ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkas, laikinasis Ukrainos Prezidentas Oleksandras Turčynovas - pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame smerkia Rusijos invaziją į Krymą.

"Smerkiame agresijos aktą, kurį įvykdė Rusijos karinės pajėgos, ir Ukrainos teritorijos dalies de facto okupaciją ir aneksiją. Šiais veiksmais Rusija pažeidė JT chartiją ir ESBO Helsinkio baigiamąjį aktą, taip pat konkrečius Rusijos įsipareigojimus dėl Ukrainos nepriklausomybės ir teritorinio vientisumo pagal 1994 metų Budapešto memorandumą ir dvišalę 1997 metų Draugystės, bendradarbiavimo ir partnerystės sutartį. Laikome tai rimčiausiu po Šaltojo karo iššūkiu globaliam pasaulio saugumui. Kviečiame Rusijos Federaciją nedelsiant atitraukti savo karines pajėgas į nuolatines dislokacijos vietas, pradėti tiesiogines konsultacijas su Ukrainos Vyriausybe ir pasinaudoti tarptautiniais tarpininkavimo bei stebėjimo pasiūlymais", - sakoma bendrame Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų pirmininkų pareiškime.

Ukrainos premjeras prašo ES finansinės pagalbos

Per susitikimą su Seimo Pirmininke Loreta Graužiniene ir Lenkijos Senato Pirmininku Bogdanu Borusevičiumi (Bogdan Borusewicz) Ukrainos Premjeras Arsenijus Jaceniukas paprašė, kad Europos Sąjungos šalys kuo skubiau pradėtų teikti Ukrainai finansinę pagalbą.

Anot Ukrainos Premjero A. Jaceniuko, buvusi Ukrainos Vyriausybė šalį nuvarė iki bankroto, tad dabartinei valdžiai tenka spręsti rimtas ekonomikos problemas gana sudėtingu periodu, konflikto su Rusija akivaizdoje.

"Ukrainoje auga įtampa. Dabartinė valdžia žmonėms teigia negalinti paaiškinti, kodėl leidžiama užimti Krymą. Ukrainos Premjeras sakė ne kartą visiems aiškiai yra išsakęs savo poziciją, kad Krymas yra Ukrainos dalis", - teigia Ukrainoje darbo vizitą tęsianti Seimo Pirmininkė.

Taip pat parlamento vadovė L. Graužinienė su Lenkijos Respublikos Senato Pirmininku B. Borusevičiumi Kijevo centre esančioje Maidano aikštėje padėjo gėlių žuvusiems už Ukrainos laisvę.

"Šie narsūs žmonės, paaukoję gyvybę už savo tėvynės laisvę, yra Ukrainos didvyriai ir verti amžinos pagarbos. Lietuva, praėjusi šį kelią, gerai supranta, kokia neįkainojama vertybė yra nepriklausomybė", - teigia Seimo Pirmininkė.

Per kruvinus susirėmimus vasario pabaigoje Ukrainoje žuvo apie šimtą žmonių, daug sužeistų ir dingusiųjų.

Seimo Pirmininkė Kijeve dalyvauja Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos Parlamentinės Asamblėjos (PA) prezidiumo posėdyje. Kartu su parlamento vadove posėdyje dalyvauja ir Seimo delegacijos Lietuvos, Lenkijos bei Ukrainos parlamentų asamblėjoje narys Kęstutis Masiulis. Lenkijos delegacijai PA prezidiumo susitikime atstovauja Senato Pirmininkas B. Borusevičius, Ukrainos - Aukščiausiosios Rados Pirmininkas, laikinasis Ukrainos Prezidentas Oleksandras Turčynovas.

Po Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos Parlamentinės Asamblėjos prezidiumo posėdžio, pirmadienį vakare, Seimo Pirmininkė L. Graužinienė su delegacija grįžta į Vilnių.

Rusija pareikalavo Ukrainos priimti federalinę Konstituciją

Rusija pirmadienį paragino Ukrainą sudaryti naują federalinę Konstituciją, kuri užtikrintų didesnius įgaliojimus šalies regionams siekiant apsaugoti gyventojų mažumas, skelbia "RIA Novosti".

Rusijos lyderiai pastarosiomis savaitėmis pareiškė susirūpinimą, kad į valdžią per smurtinius protestus sostinėje Kijeve atėjusi naujoji Ukrainos vyriausybė neatstovauja visoms šalies visuomenės dalims.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos paskelbtame pranešime Ukrainos parlamentas raginamas sušaukti konstitucinį susirinkimą siekiant šalies regionams suteikti didesnę autonomiją, užtikrinti rusų kaip antros oficialios kalbos statusą ir puoselėti šalies geopolitinio neutralumo principą.

Ministerijos teigimu, dėl Konstitucijos projekto pirma turėtų būti balsuojama referendume prieš visuotinius rinkimus.

Be kita ko, Rusija pasiūlė suburti tarptautinę kontaktinę grupę, kuri tarpininkautų politinės krizės Ukrainoje sprendimui, kuri kilo lapkritį prezidentui Viktorui Janukovyčiui atsisakius glaudesnių santykių su Europa.

Mėnesius trukę protestai sostinėje Kijeve, kurie peraugo į aukų pareikalavusius smurtinius susirėmimus, galiausiai lėmė V. Janukovyčiaus atstatydinimą vasario 22 dieną.

"Dabartinę situaciją Ukrainoje lėmėme ne mes. Tai yra gilios krizės ukrainiečių valstybėje rezultatas", - rašoma pranešime.

Kaip klostysis įvykiai po Krymo referendumo?

Krymo vyriausiosios rinkimų komisijos vadovas Michailas Malyševas paskelbė, kad 96,77 proc. visų sekmadienį atėjusių balsuoti žmonių pritarė pusiasalio prisijungimui prie Rusijos. Kaip įvykiai klostysis po Vakarų nepripažįstamo referendumo?

Krymo palamentas pirmadienį Simferopolyje susirinks į posėdį, kad patvirtintų balsavimo rezultatus. Pasak Krymo vyriausybės vadovo Sergejaus Aksionovo, su kolegomis iš Rusijos iš karto bus pradėta įgyvendinti ekonominės plėtros programa. Jau šią savaitę paraleliai su Ukrainos grivina pusiasalyje turėtų pradėti cirkuliuoti rusiški rubliai.

Ko galima tikėtis iš Ukrainos? Buvusi sovietinė respublika Kryme vis dar yra dislokavusi savo karių. Jie liks čia ir po referendumo, Kijeve pabrėžė gynybos ministro pareigas einantis Igoris Teniuchas. "Jie yra Ukrainos ginkluotojų pajėgų, Ukrainos valstybės atstovai. Todėl mes nesitrauksime iš Krymo, nes tai yra mūsų žemė", - pabrėžė ministras. Ukraina galėtų sutrikdyti ir, pavyzdžiui, pusiasalio aprūpinimą vandeniu, dujomis, elektros energija.

Kaip Krymo vadovybė reaguotų į šiuos galimus trikdžius? Krymo žinybos po perversmo Ukrainos sostinėje Kijeve ir prezidento Viktoro Janukovyčiaus pabėgimo atsižadėjo centrinės vyriausybės. Jos dabar visiškai pasikliauja Rusijos parama - įskaitant ir karine, kurią pažadėjo Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas. Maskva pasiruošusi į Krymo plėtrą investuoti milijardus.

Krymo premjeras S. Aksionovas, be to, paskelbė, jog, esant reikalui, parduos Ukrainos valstybinį turtą, kad užlopytų finansines spragas. Kartu jis pareiškė viltį, kad Ukrainos bankai neuždarys Krymo gyventojų sąskaitų. Kalbėdamos apie aprūpinimą vandeniu, žnybos teigia sukaupusios jo atsargų mėnesiui. Kad nekiltų elektros energijos tiekimo sutrikimų, ketinama pasinaudoti dyzelinu varomais generatoriais.

Vakarai ir toliau reikalauja Rusijos keisti savo poziciją ir grasina sankcijomis. Kodėl Maskva į tai nereaguoja? Yra kelios to priežastys. Rusija griežtais savo veiksmais Krymo krizėje nori pademonstruoti ir savo protestą dėl valdžios pasikeitimo Ukrainoje. V. Putinas nepripažįsta naujosios vyriausybės ir kaltina ją pataikaujant kraštutiniams dešiniesiems nacionalistams, kurie esą kelia grėsmę rusų mažumai Ukrainoje.

Kremlius, be to, ne kartą kartojo, kad visomis priemonėmis priešinsis revoliucijoms. V. Putinas reikalauja, kad Vakarai pripažintų referendumą Kryme kaip tenykščių gyventojų apsisprendimo išraišką.

Be to, didelė dauguma rusų iki šiandien laiko pusiasalį savo tėvynės dalimi. Dėl dabartinės situacijos Ukrainoje daugelis jų mato "istorinę galimybę" susigrąžinti teritoriją, kurią 1954-aisiais Kremliui padovanojo Nikita Chruščiovas.

Kaip viskas vyks likusioje Ukrainoje? Čia padėtis labai nestabili. Vyriausybė Kijeve kovoja su valstybės bankrotu ir krizės krečiamą šalį ruošia pirmalaikiams prezidento rinkimams. Kariai ir policija laikomi labai demoralizuotais, todėl kyla grėsmė viešajai tvarkai. "Milicija pradėjo bijoti. O jei milicija pradės bijoti gyventojų, tada viskas baigta", - sakė vidaus reikalų viceministras Sergejus Jarovojus.

Kokią išeitį mato Ukraina, Rusija ir Vakarai? Ukraina tikisi milijardinės paramos iš Vakarų. Premjeras Arsenijus Jaceniukas, be kita ko, nusprendė įsteigti specialų fondą ginkluotosioms pajėgoms. Tačiau kartu bus apkarpytos socialinės išmokos ukrainiečiams.

Rusai, tai rodo ir protestai Charkove, Donecke bei kituose miestuose, nori išsikovoti, kad Ukraina ateityje gyvuotų kaip federacija. Maskvos tikslas yra pasiekti, kad Ukraina rusų mažumai garantuotų kalbines, kultūrines ir ekonomines teises. Be to, Maskva yra prieš Ukrainos narystę NATO bei jos integraciją į Vakarus.

JAV ir ES siekia Ukrainą prišlieti arčiau savęs. Briuselis nori su šalimi pasirašyti istorinę Asociacijos sutartį, kuri užtikrintų glaudesnę partnerystę.

Paskelbti galutiniai Krymo referendumo rezultatai

M. Malyševo teigimu, iš viso savo valią atėjo pareikšti daugiau kaip 81 proc. visų balsavimo teisę turinčių piliečių, iš kurių 96,77 proc. pasisakė už pusiasalio prisijungimą prie Rusijos, o 3 proc. norėjo likti Ukrainos sudėtyje autonomijos teisėmis.

Kijevo ir Vakarų šalių vyriausybės referendumą pusiasalyje atmetė kaip neteisėtą ir antikonstitucinį, tuo tarpu Maskvos atstovai tvirtina, kad krymiečiai - kurių daugumą sudaro etniniai rusai ir rusakalbiai, - turėjo teisę apsispręsti dėl savo pačių likimo.

Vakarai pagrasino ekonominėmis ir politinėmis sankcijomis, jei Ukrainai iki šiol priklausęs pusiasalis atsiskirs ir taps Rusijos dalimi.

Krymas pereis į Maskvos laiko juostą

Krymo parlamentas nusprendė pusiasalio teritorijoje nustatyti tokį patį laiką kaip ir Maskvos laiko juostoje. Iš dabartinės laiko juostos regionas pasitrauks kovo 30 d., pirmadienį pranešė naujienų agentūra "Kryminform".

Toks sprendimas buvo priimtas Krymo Aukščiausiosios Rados nutarimu.

"Krymo Respublikos teritorijoje nustatyti laiko skaičiavimą pagal trečiąją laiko juostą, o laikrodžių rodyklę 2014 metų kovo 30 dieną 0 val. 2 min. persukti 2 valandomis į priekį", - nurodoma Krymo valdžios nutarime.

Rusijos finansų ministerija planuoja taikyti specialų mokesčių režimą

Pirmadienį Rusijos finansų ministerija pareiškė, kad Maskva Ukrainos pietiniam Krymo regionui, sekmadienį didžiule persvara balsavusiam už prisijungimą prie Rusijos, taikys specialų mokesčių režimą, praneša "Reuters".

"Nėra abejonių, kad galimas Krymo prisijungimas prie Rusijos turės šaliai nemažai įtakos", - spaudos konferencijoje kalbėjo finansų ministro pavaduotojas Sergejus Šatalovas.

"Tiesa, specialusis režimas kol kas nebus taikomas pradiniu pereinamuoju Krymo prisijungimo laikotarpiu", - pridūrė jis, tačiau tikslesnių duomenų apie sprendimą kol kas nepateikė.

Rusija: teisinė bazė bus parengta netrukus

Rusijos Valstybinės Dūmos pirmininkas Sergejus Neverovas pirmadienį informavo, kad visi teisiniai sprendimai, reikalingi priimant Krymo pusiasalį į Rusijos Federacijos sudėtį, bus atlikti netrukus.

"Visi teisės aktai ir kiti dokumentai dėl Krymo referendumo rezultatų bus priimti kaip įmanoma greičiau, - kalbėjo politikas. - Referendumas pusiasalyje parodė, kad jo piliečiai savo ateitį mato Rusijos sudėtyje. Balsavusiųjų skaičius iškalbingas. Tai atsakas visiems tiems, kurie bandė kištis į žmonių pasirinkimą nuspręsti savo ir savo vaikų ateitį. Mes dalinamės ateitimi - šioje šalyje, kur įstatymų laikomasi, o teisės ir laisvės garantuojamos, kur lyderiai stiprūs ir kurios pozicija leido atkurti istorinę teisybę".

Nuo Ukrainos atsiskyrusio pusiasalio premjeras Sergejus Aksionovas pirmadienį ketina vykti į Maskvą, kur bus derinami prisijungimo prie Rusijos klausimai.

JAV: Rusija turės sumokėti "didelę kainą"

Po referendumo Kryme dėl prisijungimo prie Rusijos Jungtinės Valstijos pagrasino rimtais padariniais. Maskva turės sumokėti "didelę kainą" už savo karinę intervenciją, sekmadienio vakarą paskelbė Baltieji rūmai. Rusija esą jau ateinančiomis dienomis gali tikėtis sankcijų.

JAV paragino tarptautinę bendriją imtis konkrečių žingsnių prieš Rusiją. "Laikai, kai tarptautinė bendrija tyliai stebi, kai viena šalis jėga užima kitos šalies teritoriją, seniai baigėsi", -sakoma Baltųjų rūmų pareiškime. JAV pabrėžė, kad Rusijos akcijos yra pavojingos ir destabilizuojančios".

Prieš tai JAV valstybės sekretorius Džonas Keris (John Kerry) telefonu kalbėjosi su kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu ir patvirtino, kad referendumą Kryme laiko neteisėtu.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompėjus (Herman Van Rompuy) ir Europos Komisijos vadovas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso) taip pat pareiškė, kad balsavimas Kryme buvo "nelegalus", prieštaraujantis Ukrainos konstitucijai ir tarptautinei teisei.

Pirmadienį ES užsienio reikalų ministrai aptars tolesnius veiksmus. Be kita ko, rengiamasi uždrausti įvažiuoti į Bendrijos šalis atsakingiems Rusijos ir Krymo politikams bei užšaldyti jų bankų sąskaitas.

Nepaisant Vakarų kritikos, tūkstančiai žmonių sekmadienio vakarą Simferopolyje džiaugėsi balsavimo rezultatais. Didelė žmonių minia susirinko centrinėje Lenino aikštėje.

Maskvai ištikima Krymo vadovybė jau pirmadienį vyks pokalbių į Rusiją. "Delegacija Maskvoje aptars įstojimo į Rusiją procesą", - sakė vyriausybės vadovas Sergejus Aksionovas. Prieš tai Krymo sostinėje dar susirinks parlamentas, kad patvirtintų referendumo rezultatus.

Maskvoje referendumo rezultatai taip pat buvo sutikti džiugiai. "Tai istorinis įvykis", - sakė parlamento pirmininkas Sergejus Naryškinas. Jis kritikavo Vakarus, kad jie nenori pripažinti balsavimo rezultatų.

Sekmadienio vakarą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per pokalbį telefonu su JAV lyderiu Baraku Obama (Barack Obama) gynė savo veiksmus Kryme, vadindamas juo legitimiais. Kremliaus duomenimis, V. Putinas reiškė savo susirūpinimą, kad Ukrainos vadovybė nesiima veiksmų prieš ultranacionalistų ir radikalių grupuočių smurtą, kuris nukreiptas ir prieš rusakalbius.

Kinija Ukrainoje ragina laikytis rimties

Kinijos užsienio viceministras Li Baodongas (Li Baodong) paragino laikytis rimties Ukrainoje, tačiau nepanoro komentuoti sekmadienį Krymo pusiasalyje vykusio referendumo, kuriuo buvo nuspręsta prisijungti prie Rusijos, rašo "Reuters".

L. Baodongas spaudos atstovams teigė, kad krizę Ukrainoje gali išspręsti tik politinis sprendimas, o ne kariniai veiksmai.

"Mes atidžiai stebime situaciją Ukrainoje, - kalbėjo diplomatas. - Tikimės, kad visos pusės sugebės išlaikyti santūrumą ir neleis konfliktui blogėti. Politinis dialogas yra vienintelė išeitis".

Pareigūnas taip pat pranešė, kad Kinija neketina Maskvai taikyti jokių sankcijų, ir teigė netikintis, kad apribojimai Rusijai nėra geriausias sprendimas tarptautinės krizės akivaizdoje.

Kinijos diplomatai į situaciją Ukrainos Krymo pusiasalyje žvelgė gana abejingai, išlaikydami tradicinę Pekino politikos liniją "nesikišti į užsienio šalių vidaus reikalus". Nepaisant to, aukšto rango politikai teigė norintys plėtoti "draugišką bendradarbiavimą" su Kijevu ir išreiškė palaikymą šalies suverenitetui ir teritoriniam vientisumui.

Ši savaitgalį Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje balsuojant dėl rezoliucijos prieš Krymo referendumo teisėtumą, Pekino atstovai susilaikė nuo balsavimo. Šalis apskritai skeptiškai vertina panašaus pobūdžio referendumus, nes jie gali sukurti pavojingą precedentą Tibete, kuriame separatizmo judėjimas yra labai gajus.