Žvalgyba: Rusija turi resursų tęsti konfliktą ne vienus metus

„Šiuo metu Rusijos galimybės naudoti karinę jėgą prieš NATO valstybes yra labai ribotos, nes didžioji dalis konvencinių pajėgumų skiriama karui prieš Ukrainą. Tikėtina, kad artimoje perspektyvoje Rusijai užteks žmogiškųjų, finansinių ir karinių resursų ne tik tęsti panašaus intensyvumo kovos veiksmus Ukrainoje, bet ir didinti savo karinius pajėgumus“, – rašoma penktadienį publikuotame Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Tarnybų duomenimis, tikėtina, kad vidutinėje perspektyvoje Rusijai nepavyks sukurti tokių pajėgumų, jog Kremlius pradėtų plataus masto konvencinį karą prieš NATO. Tačiau, pažymima, karinė galia gali būti išvystyta tiek, jog pakaktų atlikti ribotus karinius veiksmus prieš kurią nors Vakarų valstybę.

„Tai gali skatinti Rusijos vadovybę panaudoti karinę jėgą klaidingai įvertinus situaciją ir tikintis, kad NATO negebės laiku reaguoti, o Rusijai pavyks konfliktą lokalizuoti ir greitai pasiekti norimų rezultatų“, – dėstoma visuomenei paviešintame leidinyje.

Vertindami tolimesnes Rusijos karo Ukrainoje perspektyvas, VSD ir AOTD pažymi – Maskvos tikslai nesikeičia nuo 2014 m.: režimas siekia paversti Ukrainą priklausoma valstybe, norima, kad demokratinės valstybės pripažintų Rusijos teisę kištis į suverenių kaimyninių valstybių politiką.

„Rusija atvirai deklaruoja, kad taika įmanoma tik jos diktuojamomis sąlygomis: ir Ukraina, ir Vakarai turi pripažinti pralaimėjimą, o Rusijos agresiją – teisėta“, – dėsto analitikai, pabrėždami, jog „diplomatinis konflikto sprendimas artimiausioje perspektyvoje mažai tikėtinas“.

„Jis grąžintų į panašią patinę situaciją, kurią 2022 m. vasarį Vladimiras Putinas nusprendė pakeisti, užpuldamas Ukrainą. Karinės Rusijos priemonės vis dar veikia – ji atgavo pasitikėjimą savo jėgomis, užiminėja naujas Ukrainos teritorijas, aktyviai tebenaikina infrastruktūrą visoje Ukrainoje“, – dėstoma Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Be to, pastebi tarnybos, Kremlius turi resursų tęsti karą dar ne vienerius metus. Tam, pasak VSD ir AOTD, yra palaikymas ir iš visuomenės – nors padėtis Rusijoje nėra gera (karo lauke patiriami dideli žmogiškieji nuostoliai, Rusijoje susiduriama su finansų sistemos problemomis, stagnuoja ne su karo pramone susijusių sektorių veikla ir pan.), karas yra populiarus.

„Režimas, ir dauguma Rusijos gyventojų tiki, kad Ukrainoje jie kariauja ne prieš ukrainiečius, o prieš Vakarus. Nors beveik 60 proc. rusų mano, kad karas Ukrainoje gali peraugti į karą su NATO, tikėtina, kad tai tik skatina paramą karui ir režimui“, – rašoma leidinyje.

Be to, Rusija tęsia karinę reformą ir planuoja padidinti ginkluotųjų pajėgų personalo skaičių iki 1,5 mln. karių. VSD ir AOTD nurodo, jog vertinant dabartines personalo didinimo tendencijas, šis Maskvos siekis yra įgyvendinamas.

Analitikai taip pat akcentuoja, jog Rusijos laikyseną sutvirtina ir stiprėjantys kontaktai su Kinija, Iranu bei Šiaurės Korėja.

Nepaisant karo Ukrainoje baigties, keliamos grėsmės dėl agresijos ir diversijų – nesumažės

2025 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime taip pat pastebima, jog Rusijos režimas, labai tikėtina, mano, kad Maskvos santykiai su Vakarais yra pilkojoje zonoje – tarp karo ir taikos. Todėl Kremlius sudaro spaudimą demokratinėms valstybėms tiek įprastomis priemonėmis, tiek vykdydamas smurtinius, slaptus veiksmus – taip balansuojama, darant realią žalą, tačiau neperžengiant atviro konflikto ribos.

„Rusijos žvalgybos tarnybų vykdomų diversijų neriboja valstybių sienos – labai panašios operacijos vykdomos beveik tuo pat metu keliose valstybėse. Taigi jos vertintinos kaip sudedamoji agresyvios Rusijos užsienio politikos Vakarų atžvilgiu dalis, o ne kaip prieš atskiras valstybes nukreiptos atakos“, – nurodo VSD ir AOTD.

Taip pat tokios diversijos vykdomos per tarpininkus – pasitelkiama kelių pakopų sistema, taip siekiant paslėpti tikruosius nekonvencinių kinetinių operacijų užsakovus ir koordinatorius. Dažniausiai diversijų imasi asmenys, norintys greitai ir lengvai užsidirbti – Rusijos žvalgyba juos pasiekia per socialinius tinklus, ypač „Telegram“.

„Priešingai nei tradiciniai Rusijos žvalgybos tarnybų agentai, diversijas vykdyti sutikę asmenys iki sulaikymo dažnai spėja įvykdyti vos vieną ar kelias jiems pavestas užduotis. Šie asmenys ne visada gauna jiems pažadėtą finansinį atlygį, o juos sulaikius iš Rusijos nesulaukia jokios pagalbos“, – nurodoma ataskaitoje.

Diversijomis Rusija, beveik neabejotina, siekia paveikti Vakarų visuomenes, didinti nepasitikėjimą valstybių institucijomis ir taip priversti politikus mažinti paramą Ukrainai.

Visgi, nepaisant to, kaip klostysis plataus masto Rusijos invazijos baigtis, žvalgyba pabrėžia: „Rusijos keliamos grėsmės – karinė agresija, diversijos ir įtakos veikla – nesumažės net pasibaigus ar įšaldžius karą Ukrainoje“. Anot analitikų, keisis tik šių veiksmų prioritetiniai taikiniai.

Karą gali tęsti nepaisant kaštų

Nors sekinimo karui prieš Ukrainą Rusijai reikia milžiniškų finansinių resursų, Kremlius kol kas su šia užduotimi susitvarko – kasmet augančios karinės išlaidos 2025 m. sieks mažiausiai 13,5 trln. rublių (apie 130 mlrd. eurų) ir sudarys apie 6,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai – keturis kartus didesnis karinis biudžetas nei 2021 m., prieš Maskvai pradedant plataus masto invaziją į Ukrainą.

Visgi, manoma, kad savo galimybių finansuoti karo mašiną Rusija dar nepasiekė – beveik neabejojama, kad realūs asignavimai bus dar didesni, jie bus daromi kitų sričių sąskaita.

„Dėl to artimoje perspektyvoje ji ne tik išliks pajėgi užtikrinti panašų karo finansavimo lygį, bet, tikėtina, sugebės jį didinti“, – svarsto analitikai, nurodydami, kad tam gali būti ir įvedami ir nauji ar keliami jau egzistuojantys mokesčiai.

„Maskva yra pasiryžusi tęsti sekinimo karą, nepaisydama augančių kaštų. Labai tikėtina, kad dėl tokio Kremliaus sprendimo šalies ekonomika ateityje bus silpna, nekonkurencinga ir itin pažeidžiama“, – apibendrina tarnybos.

Kaliningrado karinė grupuotė išlaiko savo pajėgumus

Penktadienį visuomenei pristatytame leidinyje apžvelgiamas ir Rusijos karinis pajėgumas Kaliningrado srityje. Pažymima, jog Kaliningrado karinė grupuotė išlieka pajėgi atlikti esmines užduotis.

„Vis dėlto jos pajėgumai vykdyti desanto išlaipinimo užduotis vidutinėje ir ilgalaikėje perspektyvose išliks riboti dėl į Juodąją jūrą išsiųstų desanto laivų. Šiuo metu Rusijos demonstruojami pajėgumai karinio konflikto prieš NATO atveju nebūtų pakankami įtvirtinti dominavimą, bet jų pakaktų trikdyti NATO veiksmus Baltijos jūroje“, – rašoma dokumente.

„Mokymai „Okean 2024“ taip pat parodė, kad Baltijos jūros regione Rusijos išvystyta A2 / AD (prieigos užkirtimo ir regiono blokavimo) sistemos dalis – oro erdvės gynybos pajėgumai, nors iš dalies sumažėję, gali atlikti savo užduotis“, – akcentuoja žvalgybos analitikai.

ELTA primena, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) visuomenei pristatė jau dešimtąjį Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.

Kaip ir kasmet, šiame dokumente apžvelgiami įvykiai, procesai ir tendencijos, darantys didžiausią įtaką Lietuvos nacionalinio saugumo padėčiai. Remiantis ilgalaikėmis nacionalinį saugumą veikiančiomis tendencijomis, ataskaitoje pateikiami svarbiausių artimoje perspektyvoje Lietuvos saugumui galinčių kilti grėsmių ir rizikos veiksnių vertinimai.