Vienas iš euro zonos įkūrėjų O.Isingas perspėja dėl valiutos ateities

Kaip BBC žurnalistams pareiškė profesorius O. Isingas, euro zonoje vis dar išlieka trukdžių, atkreipdamas dėmesį į silpną ekonominę padėtį Graikijoje, Portugalijoje ir Italijoje.

Europos centrinio banko (ECB) vyriausiasis ekonomistas taip pat perspėja dėl neigiamų palūkanų normų poveikio. Be to, O. Isingo nuomone, politinis spaudimas kelia grėsmę centrinių bankų nepriklausomumui.

O. Isingo teigimu, struktūrinės euro zonos problemos bei mažėjantis visuomenės pasitikėjimas kai kuriose šalyse išlieka pagrindiniais trukdžiais.

Euro valiuta buvo "stabili ir funkcionavo daug geriau, nei tikėtasi", sakė jis pridurdamas: "Gaila, to paties negaliu pasakyti apie euro zoną".

Šalys, pastūmėjusios euro zoną į recesiją per pasaulinę finansinę krizę, vis dar susiduria su rimtais ekonominiais sunkumais. Graikiją krečia "nuolatinė krizė", o ekonominės reformos Portugalijoje bei Italijoje arba stabdomos, arba apskritai jų atsisakoma.

Prof. O. Isingas, buvęs Vokietijos kanclerės Angelos Merkel patarėjas, pastaruoju metu vis labiau abejoja dėl euro projekto, kurio kūrimo procese dalyvavo, perspėdamas, kad be reformų jis sužlugs.

O. Isingas BBC žurnalistams pripažino, kad "buvo klaida nutarti, kad, jeigu jau tampi euro zonos nare, ja išlieki visiems laikams". Pasak profesoriaus, tai "leidžia šalims, nesilaikančioms euro zonos ekonominių ir biudžeto taisyklių, šantažuoti kitas valstybes".

Ekonomisto manymu, leidimas "laikinai pasitraukti iš euro zonos" būtų padėjęs Graikijai reformuoti savo ekonomiką taip, kad vėliau ji būtų galėjusi grįžti į euro zoną sustiprėjusi.

Tačiau kai kurioms euro zonos narėms apskritai nederėjo įsivesti euro, sakė garsus ekonomistas, neįvardindamas konkrečių šalių. Jos "nebuvo pasiruošusios prisijungti prie "vienos monetarinės politikos bei vieno centrinio banko sistemos".

Prof. O. Isingui vis didesnį susirūpinimą kelia ir centrinių bankų nulinių arba neigiamų palūkanų normų naudojimas, siekiant skatinti augimą. Tokios politikos laikosi ECB, Japonijos, Šveicarijos, Švedijos ir kai kurių kitų šalių centriniai bankai. Tokia politika trukdo bankams atsigauti, sakė jis, pridurdamas: "Jeigu tokia politika bus tęsiama, greičiausiai neišvengsime dramatiškų padarinių draudimo bendrovėms ir pensijų sistemai".

Be to, pasak O. Isingo, "kuo ilgiau galios neigiamų palūkanų normų politika, tuo sunkiau bus išsikapstyti iš tokios situacijos". Laipsniškas palūkanų normų didinimas neatbaidytų bendrovių nuo investicijų, skatinančių augimą, įsitikinęs garsus ekonomistas.