1 nuotr.Iškylaudama su šeima, dvylikametė izraelietė Dafna Filšteiner rado egiptiečių šventojo vabalo skarabėjo formos amuletą, kuriam - daugiau kaip 3500 metų.
Pasak mergaitės, ji iškart suprato, kad tai nėra paprastas akmuo, o štai tėvai ja iš pradžių nepatikėjo. Radinys buvo perduotas Izraelio senienų valdybai.
Izraelio archeologai patvirtino mergaitės spėjimą: į vabalą panašus akmuo, kurį ji rado tiesiog gulintį ant žemės, pasirodė esantis sakralus. Ekspertų nuomone jis yra Egipto Naujosios karalystės laikotarpio - prieš maždaug 3500 metų tokie akmenys buvo naudojami kaip amuletai.
Amuletą nuvalius ir apžiūrėjus pasirodė, kad piešinyje ant jo vaizduojami du skorpionai, kurie Senovės Egipte buvo deivės Selket simboliai. Egiptiečiai tikėęjo, kad ji globoja mirusiuosius, gydovus, saugo nuo nuodingų įkandimų ir globoja nėščiąsias.
Dar vienas piešinys ant amuleto - simbolis „nefer", senovės egiptiečių kalba reiškiantis „geras" arba „išrinktasis".
Senovės Egipto rašytiniusoe šaltiniuose skorpionų deivė Serket yra minima ir kaip Nebet-per-nefer, o tai reiškia „nuostabių namų šeimininkė" - taip buvo vadinama patalpa mirusiesiems balzamuoti. Todėl simbolis „nefer" gali būti antroji nuoroda į amuleto sąsają su Serket.
Pats skarabėjas egiptiečiams buvo naujo gyvenimo po mirties, atgimimo kitame pasaulyje simbolis ir buvo tapatinamas su Saulės dievais. Buvo manoma, kad mėšlavabalis, ridenantis mėšlo rutuliuką iš Rytų į Vakaruis, kartoja kasdieninį Saulės kelią dangaus skliautu.
Be to, kiaušinėlius skarabėjas deda į tą patį mėšlo rutuliuką, iš kurio paskui išsirita jo palikuonys - nauja gyvybė.
Dabartinio Izraelio teritorijoje tokių amuletų galėjo atsirasti laikotarpiu, kai šį regioną valdė Egiptas arba kaip Senovės Egipto kultūrinės įtakos rezultatas, nes egiptiečių skarabėjų formos amuletų tradicija peržengė šios civilizacijos ribas.
Amuletas galėjo būti pamestas arba specialiai užkastas, bet laikui bėgant jis atsidūrė žemės paviršiuje, tad ekspertai praktiškai neturi galimybių sužinoti jo istoriją.
