1 nuotr.Visuomenėje gyvuoja daugybė dvejopų standartų. Esama nemažai kriterijų, pagal kuriuos žmonės įgyja privilegijuotą padėtį lyginant su kitais visuomenės nariais. Trumpai tariant, būti neturtingam yra blogai, ir gėda, o turtingam - gerai ir garbinga. Taip galvoja daug kas. Kai kurie visiškai įprasti, paprasti dalykai atrodo stilingai ir teisingai, jeigu esi turtingas, bet baisiai nepadoriai ir kvailai, jeigu tu - skurdžius. Gali būti, kad tai yra tik stereotipinis mąstymas, ir vis dėlto tai dažnai tampa labai aršių diskusijų objektu.
Darbo laiko pasirinkimas
Skamba viliojamai, tiesa? Didelė dalis žmonių uoliai darbuojasi kiekvieną dieną, kad sulauktų retos galimybės atsipūsti vakare arba savaitgalį. Daugelis tik svajoja apie prabangą patiems rinktis darbo ir poilsio laiką. Ši laisvė kainuoja brangiai. O tie, kuriems šia prasme pasisekė, kartais yra tiesiog smerkiami. Turtuoliai gali sau tą leisti ir niekas nepasakys nė žodžio. Bet jeigu neturi daug pinigų, o drįsti dirbti ne pagal tvarkaraštį - tu tinginys ir veltėdis. Akimirksniu būsi išvadintas parazitu ant sveiko, dorai nuo aušros iki aušros triūsiančios visuomenės, kūno. Būti savo laiko šeimininku - tik turtingųjų dalia?
Asmeninis advokatas
Iš tiesų tai yra geras dalykas. Tik štai dauguma palaikys jus bepročiu, jeigu esate neturtingas, o drįsote pasisamdyti teisininką. Mažai kas susimąsto: jeigu žmogus tai daro, vadinasi, jam tai yra būtina. Turtuolio niekas net nepaklaus, ar jis turi advokatą. Tai yra savaime suprantamas faktas, kurį visuomenė priima visiškai normaliai.
Jokio tvarkymosi!
Šiandien namų darbininkė jau nieko nestebina, net mažesnes negu vidutines pajamas gaunantys žmonės samdosi padėjėją namams sutvarkyti. Visuomenei dažnai būna sunku susitaikyti su faktu, kad tai - jokia egzotika. Bet „seno raugo" žmonės jus už tai atkakliai smerks: „tinginystė", „nešeimininkiška", „pinigų švaistymas". Nors apie turtingus žmones taip niekas nepasakys. Priešingai, namų darbininkė, virėja, sodininkas - tai yra garbinga ir respektabilu. Turčiai turi moralinę teisę net piršto nejudinti, kad namai taptų tvarkingesni. Šiuolaikinio pasaulio gyvenimo ritmas yra tiesiog pašėlęs, kai kada švarinimuisi tiesiog nesinori gaišti laiko, jo ir taip trūksta. Bet pasaulis pasakys - tai vargšų dalia, jie tiesiog privalo patys palaikyti namuose idealią tvarką ir švarą.
Minimalizmas
Minimalizmas - gražu. Nuodugniai apgalvotas kuklus dizainas, daug atviros erdvės, galimybė netempti namo daugybės nereikalingų, nenaudingų daiktų. Paprastai įsivaizduojama, kad taip būstus įsirengia tie, kurie yra priversti skaičiuoti savo pinigėlius, tai yra - neturtingieji. Bet mažai daiktų - visai ne skurdo požymis. Daugelis pamiršta seną liaudies išmintį: dėk skatiką prie skatiko... Kam, jei ne turtuoliams žinoti tikrąją pinigų vertę? Pastaruoju metu minimalizmas išpopuliarėjo tarp turtingų žmonių, tapo madingas. Bet kai kas vis dar klaidingai įsivaizduoja: jei negali pirkti daug daiktų, vadinasi, tu - tiesiog vargšas. Priešingai, dabar jau turtingųjų bendruomenėje ryškėja tendencija specialiai nepirkti to, kas nėra labai reikalinga.
Gyventi viešbutyje
Gyvenu viešbutyje - skamba gerai, tiesa? Bet visa esmė - koks tas viešbutis. Jeigu tai prabangus penkių žvaigždučių viešbutis - šaunu, o jeigu pigūs svečių namai - tikra gėda. Įdomu, kodėl niekas nesusimąsto: o kam mokėti daugiau?
Paskolos
Nemažai žmonių turi kokių nors skolų. Daugiausia tai paskolos būstui nusipirkti, studijoms universitete arba automobiliui įsigyti. Iš tiesų visai nėra svarbu, kam. Mat jeigu esate pasiturintis žmogus - čia nieko blogo, o į nepasiturinčių skolas žiūrima su panieka. Visuomenė pamiršta, kad neturtingam paskola - asmeninė našta, o štai turtuolio kreditas - banko, o kai kada ir visos visuomenės našta.
Samdomos auklės
Jei šeima nėra turtinga, samdyta auklė vaikui prižiūrėti - motinos geros reputacijos galas. Net jeigu ji negali atsisakyti karjeros arba pakeisti darbovietės. Ji privalo pati auginti savo vaikus, ir taškas. Čia ryškėja aiškus dvejopas standartas: jei tu turtingas, kaip tik yra nepadoru nepasamdyti vaikams auklės, juk turtuoliams pagalba yra reikalinga. Jų gyvenimas yra toks svarbus, jie tokie užsiėmę, kad tiesiog neturi laiko tokioms smulkmenoms kaip vaikų auklėjimas. O neturtingieji turi savo vaikus auginti patys.
Vestuvės namuose
Vestuvės namuose - tai protinga, ekonomiška ir jauku. Nereikia mokėti kosminių kainų už restoraną, užsakinėti didelius kiekius beprotiškai brangaus maisto, spręsti sudėtingų orgnizacinių klausimų. Visa tai yra atleistina turtuoliams. Vestuvės jų erdviuose, prabangiuose namuose su dideliu kiemu, neapsodintu daržovėmis, yra puiki mintis. Bet viskas visiškai kitaip, jeigu jūs nesate turtingi: jums beregint bus prilipdyta šykštaus elgetos etiketė.
Nemokėti mokesčių
Čia taip pat galioja tam tikri dvejopi standartai. Turtuoliai čia gali peržengti ribą. Visuomenė žiūri pro pirštus į tai, kaip vikriai šio pasaulio galingieji kiek įmanydami susimažina įmokas į valstybės iždą. Galbūt todėl, kad jie „ir taip daug moka?" Vargšams ta pati visuomenė nėra tokia atlaidi, priešingai, tai bus pasmerkta kaip „kenkėjiškumas", pamirštant, kad įstatymas turi galioti vienodai visiems. Be „bet" ir visokių pasiteisinimų.
