Garsių skulptūrų paslaptys

❶ Raguotas Mozė

Mikelandželas Buonarotis (Michelangelo Buonarotti), „Mozė“, 1513-1515 m.

Mikelandželas pavaizdavo Mozę su ragais. Daugelis meno istorikų tai aiškina neteisingu Biblijos interpretavimu. Išėjimo Knygoje rašoma: kai Mozė nusileido nuo Sinajaus kalno su Dievo įsakymais, judėjams buvo sunku žvelgti jam į veidą. Šioje vietoje Biblijoje pavartotas žodis, kurį iš ivrito galima išversti kaip „spinduliai“ ir kaip „ragai“. Tačiau pagal kontekstą galima vienareikšmiškai pasakyti, kad kalbama būtent apie šviesos spindulius, kad Mozės veidas švytėjo, o ne kad jis buvo raguotas.

❷ Undinėlės kančios

Edvardas Eriksenas (Edvard Eriksen), „Undinėlė“, 1913 m.

Undinės statula Kopenhagoje -viena iš daugiausia visko prisikentusių pasaulyje. Būtent ją labiausiai mėgsta vandalai. Jos istorija buvo labai audringa, ji daug kartų buvo daužoma ir pjaustoma į gabalus. Ir dabar dar galima matyti vos pastebimus „randus“ ant kaklo, kai teko keisti skulptūros galvą. Undinėlė neteko galvos dukart: 1964-aisiais ir 1998-aisiais. 1984 m. jai buvo nupjauta dešinė ranka, 2006 m. kovo 8 d. „kankinė“ buvo apipurkšta žaliais dažai, be to, ant nugaros išbraižyta: „Su kovo 8-ąja!“ 2007 m. Kopenhagos valdžia paskelbė, kad statula bus perkelta toliau, kad būtų išvengta tolesnių vandalizmo atvejų ir nuolatinių turistų mėginimų ant jos užsikabaroti.

❸ Idealus Dovydas iš sugadinto marmuro

Mikelandželas Buonarotis, „Dovydas“, 1501-1504 m.

Garsiąją Dovydo skulptūrą Mikelandželas iškalė iš gabalo balto marmuro, likusio nuo kito skulptoriaus, kuris nesėkmingai bandė iš jo ką nors sukurti, bet paskui jį numetė. Beje, Dovydas, ne vieną amžių laikytas vyro grožio idealu, ne toks jau ir tobulas, mat yra žvairas. Tokią išvadą padarė amerikietis Markas Livojus (Marc Levoy) iš Stanfordo universiteto, tyręs statulą lazerine ir kompiuterine technika. Daugiau kaip penkių metrų aukščio skulptūros „regėjimo yda“ nepastebima, nes Dovydas stovi ant aukšto pjedestalo. Specialistų nuomone, Mikelandželas specialiai apdovanojo savo kūdikį šiuo trūkumu, nes norėjo, kad Dovydo profilis idealiai atrodytų iš bet kurios pusės.

❹ „Bučinys“ be bučinio

Ogiustas Rodenas, „Bučinys“, 1882 m.

Garsioji Ogiusto Rodeno skulptūra „Bučinys“ iš pradžių vadinosi „Frančeska da Rimini“ joje pavaizduotos kilmingos XIII a. italės, kurios vardą išgarsino Dantės „Dieviškoji komedija“, garbei. Dama pamilo jaunesnįjį savo vyro Dž.Malatestos brolį Paolą. Kai jiedu skaitė istoriją apie Lanselotą ir Gvineverę, juos užtiko ir nužudė jos vyras. Įsižiūrėjus matyti, kad Paolas laiko rankoje knygą. Bet iš tiesų mylimųjų lūpos nesusiliečia, ir tai yra tarsi užuomina, kad jie buvo nužudyti nekaltai. Skulptūrą „Bučiniu“ pakrikštijo kritikai, pirmą kartą pamatę ją 1887 m.

❺ Marmurinio vualio paslaptis

Rafaelis Montis (Raffaelle Monti), „Marmurinis vualis“, XIX a. vidurys

Žvelgdamas į statulą, apgaubtą pusiau permatomu marmuriniu vualiu, nori nenori susimąstai, kaip apskritai tai įmanoma sukurti iš akmens. Visa esmė - ypatinga šioms skulptūroms naudoto marmuro struktūra. Luitas, kuriam lemta tapti skulptūra, turi turėti du sluoksnius: vieną retesnį, kitą tankesnį. Tokių natūralių akmenų sunku rasti, bet jų pasitaiko. Meistras, turėdamas omeny siužetą, žinojo, kokio luito ieškoti, ir kalė palei ribą, skiriančią tankesnį ir retesnį akmens sluoksnį. Tos permatomos dalies likučiai persišviečia, sudarydami vualio efektą.

❻ Milo Veneros rankos

Agesandras (Agesandros), „Milo Venera“, apie 130-100 m.pr.m.e.

Veneros skulptūra užima garbingą vietą Paryžiaus Luvre. Graikas valstietis 1820 m. rado ją, perskilusią į dvi dalis, Milo saloje. Kairėje rankoje deivė laikė obuolį, o dešine prilaikė smunkantį drabužį. Suvokę šios senovinės skulptūros istorinę vertę, Prancūzijos karinio laivyno karininkai įsakė išgabenti marmuro kūrinį iš salos. Tempiant Venerą uolomis į laukiantį laivą, nešėjai susimušė ir netyčia nudaužė abi rankas. Pavargę jūreiviai griežtai atsisakė grįžti ir paieškoti likusių dalių.

➐ Mistinis varinis raitelis

Etjenas Falkonė (Etienne Falconet), paminklas Petrui I, 1768-1770 m.

Varinis raitelis - paminklas, susijęs su mistinėmis istorijomis. Viena iš legendų, susijusių su juo, pasakoja, kad 1812-aisiais karo metais Aleksandras I įsakė išvežti iš miesto itin vertingus meno kūrinius, tarp jų ir paminklą Petrui I. Tuo metu kažkoks majoras Baturinas išsireikalavo susitikimo su asmeniniu caro draugu kunigaikščiu Golycinu ir perdavė jam, kad jį, Baturiną, persekioja vienas ir tas pats sapnas: raitelis nušoka nuo savo uolos Senato aikštėje ir patraukia prie rūmų, kuriuose tada gyveno Aleksandras I. Raitelis įjoja į rūmų kiemą, o jo pasitikti išeina imperatorius. „Jaunuoli, ką jūs padarėte mano Rusijai, - sako jam Petras Didysis, - bet kol aš esu čia, mano miestui nėra ko bijoti!“ Tuomet raitelis apsisuka ir vėl pasigirsta skambus kaukšėjimas. Priblokštas Baturino pasakojimo, kunigaikštis Golycinas papasakojo apie sapną carui. Aleksandras I atšaukė savo nurodymą paminklą išvežti ir jis liko kur buvęs.

➑ Nuostabus Nikės netobulumas

„Nikė iš Samotrakės“, II a.pr.m.e.

Nikės statulą Samotrakės saloje 1863 m. rado prancūzų konsulas ir archeologas Šarlis Šampuazo (Charles Champoiseau). Iškalta iš auksinio Paro marmuro, statula saloje vainikavo jūros dievybių altorių. Specialistai mano, kad nežinomas skulptorius sukūrė Nikę II a.pr.m.e., minint Graikijos pergales jūroje. Deivės rankos ir galva negrįžtamai dingo. Buvo ne kartą bandoma atkurti buvusią deivės rankų padėtį ir spėjama, kad dešinėje rankoje, pakeltoje į dangų, ji laikė taurę, vainiką arba trimitą. Įdomu, kad daugkartiniai bandymai atkurti statulos rankas buvo nesėkmingi - visos jos šedevrą gadino. Šios nesėkmės verčia pripažinti: Nikė puiki būtent tokia, tobula savo netobulumu.

➒ Spalvingoji Graikija

Antikinė skulptūra „Apolonas“

Ilgai buvo manoma, kad senovės graikų skulptūros iš balto marmuro tokios iš pat pradžių ir buvo. Tačiau neseni mokslininkų tyrinėjimai patvirtino hipotezę, kad skulptūros buvo dažomos įvairiomis spalvomis, bet dažai laikui bėgant išbluko veikiant šviesai ir orui.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“