Kaip pilnatis veikia gyvūnus ir žmones

Rudieji lokiai giliai įminga žiemą (laikinas organų funkcijų sulėtėjimas vadinamas hibernacija), o kolibriai - naktimis, kai ateina šikšnosparnių ir kitų tamsos mėgėjų metas. Blyški Mėnulio šviesa - daugiausia, ko tuo paros metu galima tikėtis natūraliomis sąlygomis. Net per pilnatį ji yra 400 tūkst. kartų blankesnė už Saulės šviesą.

Tačiau kai kuriems naktiniams gyvūnams ir to pakanka, kad pastebėtų Mėnulio fazių pasikeitimą ir keistųsi kartu su jomis.

Stojus pilnačiai gamtoje vyksta keisti dalykai, net neskaitant legendų apie virtimą vilkolakiais ir naktinius raganų sambūrius. Mėnulio fazių pasikeitimas veikia daugelio gyvūnų elgseną. Pateikiame keletą nuostabą keliančių pavyzdžių iš gamtos pasaulio.

Liūtai pavojingesni

Tamsios naktys yra palankios daugeliui plėšrūnų, todėl jų žolėdės aukos prisitaiko prie kas mėnesį vykstančio apšvietimo pasikeitimo. Mokslininkai tai pastebėjo iš 225 stebėjimo kamerų, įtaisytų garsiajame nacionaliniame Serengečio parke, įrašų. Antilopės gnu ir Tomsono gazelės, kurios dažnai ganosi naktimis, per jaunatį stengiasi laikytis saugiose vietose ir rečiau išeina į ganyklas. Užtat pilnatis joms suteikia drąsos: esant geresniam matomumui liūtams yra sunkiau prisėlinti prie grobio.

Trūkstant maisto, plėšrūnai medžioja dieną, nors paprastai tai daryti nelabai mėgsta. Laikotarpiu po pilnaties padažnėja atvejų, kai liūtai užpuola žmones. O štai galingi Afrikos buivolai niekaip nereaguoja nei į pilnatį, nei į jaunatį. Šie masyvūs gyvūnai gali sverti iki tonos ir užpuolikams kelia rimtą pavojų esant bet kokiam apšvietimui.

Skorpionai naktį tampa labiau matomi

Veikiant UV spinduliams, jų šarvas fluorescuoja. Kuo ryškesnis Mėnulis, tuo pastebimesnis švytėjimas, tad skorpionai tuo metu būna ypač atsargūs.

Naminiai gyvūnai dažniau patiria traumas

Pagal statistiką per pilnatį kačių šeimininkai skubios veterinarinės pagalbos kreipiasi 23 proc. dažniau negu paprastai, o šunų augintojai - 28 proc. dažniau. Tiksli tokio akivaizdaus traumatizmo augimo priežastis nežinoma, bet greičiausiai tai taip pat susiję su apšvietimu. Galima spėti, kad šviesiomis pilnaties naktimis naminių gyvūnų šeimininkai leidžia jiems ilgiau vaikštinėti prietemoje ir tie dažniau susižeidžia.

Taip pat teigiama, kad per pilnatį šunys dažniau apkandžioja praeivius, tačiau tai patikimai patvirtinti ar paneigti kol kas nepavyksta.

Maždaug prieš 20 metų, remdamiesi vietos klinikų duomenimis, atitinkamus tyrimus tuo pačiu metu atliko Dž.Britanijos ir Australijos specialistai. Abiejų grupių straipsniai net buvo publikuoti tame pačiame mokslo žurnalo „BMJ" numeryje. Britai nustatė pilnaties laikotarpių ir šunų įkandimų atvejų tarpusavio sąsajas, tuo tarpu jų kolegos iš Pietų žemyno tokių sąsajų neaptiko.

Barsukai mažiau poruojasi

Barsukų, ypač patinų, gerai išlavėjusios pauodegio liaukos gamina labai stipraus nemalonaus kvapo skystį. Barsukai per pilnatį palieka mažiau kvapių žymių, kviečiančių poruotis. Susitikinėti su partneriais šie gyvūnai renkasi per jaunatį, kai naktys yra tamsesnės ir mažesnė rizika būti pastebėtiems plėšrūnų.

Vabalai orientuojasi pagal dangų

Afrikiniai mėšlavabaliai Scarabaeus satyrus išlenda ieškoti maisto vėsiomis naktimis. Privilioti kvapo, jie susirenka prie šviežios krūvelės, skubėdami sulipdyti maistingą rutuliuką ir nuridenti jį toliau nuo konkurentų, kad būtų galima jį patikimai paslėpti. Tačiau šios veiklos sėkmė labai priklauso nuo apšvietimo.

Tamsiomis jaunaties naktimis, ypač kai dangų dengia debesys, vabalai dažniau išklysta iš kelio ir, padarę ratą, atridena mėšlo rutuliuką atgal. Šie vabzdžiai yra nepaprastai jautrūs poliarizacijai, nematomai žmogaus akims. Dalis šviesos bangų, pereidamos per viršutinius atmosferos sluoksnius, poliarizuojasi: kai kurie gyvūnai skiria tokios spinduliuotės linijas ir naudojasi jomis kaip navigaciniu tinkleliu. Mėšlavabaliai gali orientuotis pagal Mėnulio šviesos poliarizaciją, kuri yra pastebimesnė šviesiomis pilnaties naktimis. Per jaunatį yra per tamsu, ir vabalams padeda nebent žvaigždžių šviesa, silpna ir nepatikima.

Koralų polipų orgijos

Didžiojo barjerinio rifo, vadinamo vienu įspūdingiausių reiškinių Žemėje, kasmetinį dauginimąsi taip pat inicijuoja pilno Mėnulio šviesa. Vidutinio dydžio šaliai prilygstančioje erdvėje polipai sinchroniškai išmeta į vandenį lytinių ląstelių gumulus, sudarydami joms sąlygas pasklisti vandens paviršiuje, sutikti kitų kolonijų lytines ląsteles ir sėkmingai pasidauginti. Grandiozinė orgija tęsiasi keletą dienų spalį arba lapkritį, kai plėšrūnų aktyvumas yra minimalus. Kiaušialąsčių ir spermatozoidų sankaupos nukloja rifą tarsi sniegas.

Ilgai buvo manoma, kad sinchronizacija vyksta polipams orientuojantis į potvynių aukštį, kuris priklauso nuo Mėnulio fazės. Tačiau 2007 m. buvo atrastas koralų kriptochromo Cry2 genas, suteikiantis jiems jautrumą silpniausiai šviesai. Šis senovinis genas dalyvauja reguliuojant daugelio gyvūnų, nuo žuvų iki žmonių, paros aktyvumo ritmus (cirkadinius ritmus). Galbūt koralai jau šimtus milijonų metų naudojasi kriptochromu, kad vienu metu surengtų savo rudeninius „meilės festivalius".

O žmonės yra žmonės

Dažnai tenka girdėti, kad pilnatis yra siejama su nusikalstamumo didėjimu, nemiga ir kitais nemalonumais, tačiau patikimų įrodymų, kad Mėnulis veikia žmogaus savijautą, nėra. Tokių sąsajų plataus masto tyrimai neatliekami, o kiekvienam tyrimui, jas patvirtinančiam, iškart priešpastatomas kitas, kurio autoriai nieko panašaus nenustato.

Net sergančiųjų šizofrenija būklė per pilnatį paūmėja tik šiek tiek dažniau negu įprastai.