Meilės nebūna per daug: iš kur atskriejo Valentinas ir kaip švenčiama užsienyje

Šventasis Valentinas - įsimylėjėlių globėjas

Šventė, kurią taip mėgsta įsimylėjėliai, dangiškąjį globėją gavo 496 metais, kai Romos popiežius nurodė vasario 14-ąją minėti šv.Valentino dieną. Tačiau panašios šventės atsirado gerokai anksčiau, jau pagonybės laikais. Pavyzdžiui, senovės romėnai žiemos viduryje švęsdavo Luperkalijas, vaisingumo dievo Luperko šventę.

Šio kulto žyniai po aukojimo atlikdavo apsivalymo ritualą: bėgiodavo po apylinkes, visus sutiktuosius mušdami paaukotų gyvūnų kailiais ir rimbais iš jų odos. Ypač smūgiais džiaugdavosi moterys, nes buvo tikima, kad tai padeda susilaukti sveikų palikuonių. Laikui bėgant pagoniškas Luperkalijas, susijusias su nevaržomomis kūniškomis linksmybėmis, uždraudė bažnyčia.

Jas pakeitė kita šventė, apie kurią dabar ir kalbame. Gaila, bet patikimos ir tikslios žinios apie šventojo, kurio vardu vadinama meilės šventė, gyvenimą mūsų dienų nepasiekė. Apytikrį įvykių vaizdą istorikai sudėliojo tik remdamiesi legendomis ir padavimais, perduodamais iš lūpų į lūpas. Todėl įvairiuose šaltiniuose informacija skiriasi.

Taigi, pagal vieną versiją Valentinas - romėnų legionierius iš Italijos Ternio miesto, derinantis dvasininko pareigas ir tarnybą armijoje. Tada Romos imperiją valdė imperatorius Klaudijus II, ir būtent jis įsakė uždrausti visiems kariškiams tuoktis.

Draudimas atsirado dėl to, kad labai trūko norinčiųjų stoti į karo tarnybą, nes imperija nuolatos kur nors kariavo. O kadangi į armiją buvo šaukiama daugybė jaunų vyrų, imperatorius nusprendė, kad santuoka trukdys kareivių karinei dvasiai: Klaudijaus supratimu vedęs legionierius galvos ne apie pergalę ir imperijos šlovę, o apie artimųjų gerovę ir gyvenimą.

Uždrausti kareiviams tuoktis imperatorius galėjo, o štai neleisti jiems įsimylėti - niekaip. Todėl, įsimylėjusių kareivių laimei atsirado žmogus, nutaręs slapta tuokti kareivius su mylimosiomis. Tai ir buvo kunigas Valentinas. Jis pasirodė esąs tikras romantikas: jam buvo smagu sutaikyti susipykusius įsimylėjėlius, padėti parašyti ir pristatyti meilės raštelius ir laiškus, taip pat perduoti legionierių dovanas arba gėles jų antrosioms pusėms, nesibaiminant imperatoriaus pykčio.

Suprantama, sužinojęs apie visa tai, imperatorius ne juokais įpyko ir nusprendė nubausti tą, kas nepaklausė jo įsakymo. Taip Valentinas buvo nuteistas mirti. Bet labiausiai jį liūdino ne tai, kad greitai bus nubaustas mirtimi, o tai, kad nebepamatys savo širdies damos, kurią pamilo sėdėdamas kalėjime, kalėjimo prižiūrėtojo dukros. Prieš mirtį Valentinas parašė jai atsisveikinimo laišką, kurį pasirašė „Tavo Valentinas". Jame jis papasakojo apie savo švelnius ir nuoširdžius jausmus. Bet mergina jį perskaitė tik įvykdžius mirties nuosprendį - 269 metų vasario 14-ąją.

Vėliau atsirado naujų legendos apie Valentiną versijų. Pagal vieną iš jų Valentinas buvo Romos vyskupas, nepaisydamas imperatoriaus draudimo tuokdavęs įsimylėjėlių poras, suimtas ir nubaustas mirtimi.

Kita versija - jis buvo garbingas pilietis, patricijas, slapta padėdavęs įsimylėjėliams. Dėl savo aukštos padėties Valentinas išvengė mirties, o jo tarnai atsidūrė tamsiojoje. Jiems Valentinas ir rašė palaikančius laiškus ant raudonos širdies, krikščioniškos meilės simbolio, formos lapelių.

Galbūt tie rašteliai ir yra šiuolaikinių „Valentino atvirukų" prototipas. Visos šios legendos yra miglotos, bet Valentinas jose vaizduojamas kaip herojiška ir romantiška figūra. Kai vėliau Katalikų bažnyčia Valentiną kanonizavo, šv.Valentinas Europos šalyse greitai tapo vienu populiariausių šventųjų, o jo mirties diena įsitvirtino kaip meilės šventė.

„Valentinų" bumas

Seniausias rašytinis sveikinimas su šv.Valentino diena, kurį yra priimta laikyti pirmuoju „Valentino laišku" pasaulyje, yra laiškutis su meilės eilėraščiu , kurį hercogas Karolis Orleanietis, būdamas anglų nelaisvėje, 1415 m. iš Tauerio išsiuntė savo žmonai. Ir tai ne legenda - šį „Valentino laišką" ir dabar galima apžiūrėti Britų muziejuje.

Laikui bėgant tradicija vasario 14-ąją mylimiesiems siųsti gėlėmis, nėriniais ir kaspinais puoštus atvirukus ir dovanas išpopuliarėjo Anglijoje ir Prancūzijoje, o vėliau išplito praktiškai visame pasaulyje. Todėl ir prasidėjo masinė atvirukų su širdelėmis gamyba.

Romantiškos dovanos

Su kiekvienu amžiumi tradicija vasario 14-ąją dovanoti dovanas mylimiesiems įsigalėjo vis stipriau ir tapo pelningu verslu ir rinkodaros triuku. Pavyzdžiui, XX a. pradžioje Amerikoje prigijo tradicija dovanoti mylimiesiems marcipano figūrėlių, kurios tada kainavo nemažai, ir nedaug kas įstengdavo jų sau nusipirkti.

Japonijoje ši diena masiškai pradėta minėti tik XX a. 4-me dešimtmetyje. Tada atsirado paprotys dovanoti saldumynų - čia daug prisidėjo šokolado gamintojo reklamos kampanija. Beje, nuo tada japonams šokoladas - privalomas dovanos atributas. Įdomu, kad šioje šalyje vasario 14-oji yra tarsi „vyrų diena": įvairių dovanų ir būtinai juodojo šokolado gauna tik vyrai. Moterys tokia „nelygybe" nesiskundžia, lygiai po mėnesio ateina jų „Valentino diena", per kurią taip pat gauna dovanų ir šokolado - išskirtinai baltojo.

O štai romantiškojoje Prancūzijoje vasario 14-ąją yra priimta dovanoti brangesnes dovanas -juvelyrinius dirbinius.

Danijoje elgiamasi praktiškiau, bet taip pat su romantikos gaidele: danai antrosioms pusėms siunčia baltų gėlių, snieguolių.

Švęsti draudžiama!

Kai kuriose musulmonų šalyse švęsti šv.Valentino dieną yra oficialiai draudžiama, grasinant didelėmis baudomis, nes pagal šariato įstatymus tokia šventė pražūtingai veikia žmonių protus, skatindama nuodėmingas tradicijas. Indonezijoje įstatymu švęsti šią dieną nėra draudžiama, tačiau aukščiausioji Islamo taryba 2012 m. paskelbė, kad Valentino diena yra nesuderinama su musulmoniška kultūra ir mokymu. Todėl bent jau kai kuriose šalies vietose, kuriose gyvena radikalesnių pažiūrų musulmonai, draudimai yra taikomi.

Pakistane išaugus Valentino dienos populiarumui tarp jaunesnių gyventojų, radikalių pažiūrų musulmonai pareikalavo, kad šalies Aukščiausiasis teismas šią dieną uždraustų. 2017 metais teismas skundą tenkino ir Įsimylėjėlių dieną uždraudė švęsti ir net minėti ją žiniasklaidoje, atšaukė visus koncertus ir renginius, susijusius su šia švente. Bet šv.Valentino dienos simbolikai parduotuvėse šie ribojimai netaikomi.

Indijoje prieš šventimą pasisako net kelios politinės partijos, teigdamos, kad tokia šventė - tai Vakarų ir jų vertybių nederamas mėgdžiojimas. Tačiau jos neprieštarauja, kad šventę minėtų susituokusios poros. Irane valdžia uždraudė gaminti ir pardavinėti įvairią meilės simboliką. O nepaklūstantiems gresia aiškinimasis teisme.

Musulmoniškoje Saudo Arabijoje Valentino diena ilgai buvo draudžiama, vasario 14- būdavo ribojama su švente susijusios produkcijos - šokolado, saldainių dėžučių, raudonų rožių ir pan. - pardavimas. Vis dėlto šalis poziciją švelnina, padėtis po truputį keičiasi. Jau kelerius metus Saudo Arabijos gyventojai dieną gali minėti daug drąsiau, nesibaimindami griežtų bausmių.