Smaragdų istorija: nuo karalienės Kleopatros iki I.Masko tėvo

Vertinami nuo seniausių laikų

Kada žmonės aptiko pirmuosius smaragdus, mokslininkai tiksliai nežino, bet 4000 m. pr.m.e. jais jau prekiavo Babilono gyventojai. Smaragdus aukštai vertino senųjų kultūrų atstovai: buvo tikima, kad jie apsaugo nuo piktųjų dvasių, suteikia dvasios ramybę ir pasižymi nepaprastomis gydomosiomis savybėmis. Smaragdus vertino ir Indijos valdovai.

Pasakojama, kad Didžiųjų Mogolų dinastijos imperatorius Džahanšachas, Tadžmahalo statytojas, kaip talismanus nešiojo smargadus, ant kurių buvo išgraviruoti šventieji tekstai. Ankstyviausių smaragdų gavybos įrodymų mokslininkai rado Egipte. Kasyklų amžius - apie 1500 m.pr.m.e. Jos buvo aptiktos Smaragdo kalne ir aplinkui jį. Suprantama, visi tie lobiai priklausė faraonams. Vienas iš jų tiek mėgo šiuos akmenis, kad jais puošė ne tik save, bet ir visą savo aplinką.

Kleopatra VII, valdžiusi 51 - 30 m.pr.m.e., taip pat labai mėgo papuošalus su šiais brangakmeniais ir jais puošdavo savo rūmus, dovanodavo smaragdus užsienio pasiuntiniams ir savo ištikimiems gerbėjams. Kleopatros žavėjimasis smaragdais, viena vertus, buvo susijęs su tuo, kad Egipte smaragdai tradiciškai buvo siejami su vaisingumu ir nemirtingumu, o antra, galbūt tai dar svarbiau, viską puošiant smaragdais buvo galima visiems akivaizdžiai pademontruoti savo pasakiškus turtus.

Garsiosios Kleopatros smaragdų kasyklos buvo Asuano apylinkėse. Daug amžių buvo manoma, kad tos kasyklos - viso labo tik legendos, tačiau 1818 m. jos buvo vėl atrastos. Tais laikais jose buvo rasta mažai smaragdų, tačiau šachtoje aptikti darbo įrankiai, kurių amžius, kaip vėliau buvo nustatyta, yra 1300 m.pr.m.e.

Toje istorinėje epochoje smaragdai buvo vieni vertingiausių brangakmenių. Valdant karalienei Kleopatrai, nuostabių brangiųjų akmenų pomėgis pasiekė ir Romos imperiją. Romėnams tiek patiko šie akmenys, kad jie pradėjo iš jų gaminti talismanus: pragręžę brangakmenyje skylutę pasikabindavo jį ant kaklo. Senovės Egipte šis akmuo buvo laikomas deivės Izidės ir didžiojo dievo Toto talismanu, o Senovės Romoje - Veneros. Liūdnai pagarsėjęs Senovės Romos imperatorius Neronas net turėjo specialius akinius su lęšiais iš smaragdų. Jis mėgdavo juos pasiimti į gladiatorių kovas, mat jo regėjimas sparčiai blogėjo, o jis norėjo matyti viską.

Tokia karšta egiptiečių ir romėnų meilė smaragdams laikui bėgant virto problema: kai kasyklos Smaragdo kalne pradėjo sekti, Kleopatra įsakė įrengti dar keletą, nes reikėjo spėti tenkinti vis didėjančią paklausą. Vėliau tas kasyklas pradėjo visiškai kontroliuoti romėnai, pradėję dar neregėto, vos ne pramoninio masto smaragdų gavybą. Paskui atėjo Bizantijos imperijos eilė, o po jos vertingąsias kasyklas užgrobė osmanai. Kai šių nuostabių brangiųjų akmenų radaviečių buvo aptikta Kolumbijoje, egiptietiškos kasyklos buvo apleistos ir pamirštos.

Ispanų konkistadorai ir lobių medžioklė

Archeologai randa įrodymų, kad smaragdai maždaug nuo XIV a buvo išgaunami kitose šalyse, pavyzdžiui, tokių kasyklų yra Austrijoje ir Indijoje. Tik ten nebuvo tokių turtingų telkinių ir tokio įspūdingo gavybos masto kaip Egipte. Viskas pasikeitė, kai XVI a. pradžioje į Naująjį pasaulį atvyko ispanų konkistadorai. Senovės inkai taip pat labai vertino smaragdus. Atvykusius į Ameriką konkistadorus daugiausia domino auksas. O vietos gyventojai buvo gudresni, žinojo tikrąją savo turimų brangenybių kainą. Tiesa, laikui bėgant ispanai susivokė, kad nuo jų yra slepiama kai kas gerokai vertingesnio negu geltonasis metalas, ir pareikalavo atskleisti smaragdų kasyklų paslaptį.

Smaragdai buvo kasami dabartinės Peru teritorijoje. Inkai šiais brangiaisiais akmenimis prekiavo jau penkis šimtmečius iki atvykstant konkistadorams. Čionykštėse vietovėse buvo tiek aukso ir brangiųjų akmenų, kad ispanai pamanė atradę legendinį Eldoradą. Šiandien jau žinome, kas laukė senųjų gyventojų šios beprotiškose ir kruvinose lenktynėse dėl brangenybių. Ispanai užkariautojai negailestingai išnaikino beveik visus senuosius gyventojus ir pasigrobė visas brangenybes, kokias tik sugebėjo rasti.

Smaragdinės deivės Uminos istorija

Kadaise dabartinio Ekvadoro teritorijoje žmonės garbino šį brangakmenį. Tai buvo milžiniškas smaragdas - didesnis už stručio kiaušinį. Vietos indėnų gentis brangakmenį laikė dievybe ir vadino ją Umina. Religinių ritualų metu ir per didžiąsias religines iškilmes žyniai išnešdavo Uminą iš šentyklos, kad žmonės galėtų jai nusilenkti. Visus smaragdus čiabuviai laikė deivės vaikais. Ar reikia pasakoti, kas įvyko tuomet, kai apie šias pasakiškas brangiųjų akmenų atsargas sužinojo ispanai? Miestas buvo užimtas ir sugriautas. Konkistadorai ieškojo Uminos, bet taip ir nerado. Vietos gyventojai buvo išžudyti, o kasyklos užgrobtos. Galop į ispanų rankas perėjo visos kasyklos, kadaise priklausiusios inkams ir actekams. Pasirodė, kad itin daug smaragdų telkinių yra Kolumbijoje ir iki šiandien ši šalis išlieka didžiausia pasaulyje šių brangakmenių tiekėja.

Vėliau ispanų pergalė Kolumbijoje jiems kainavo labai brangiai. Jiems įsitvirtinus Pietų Amerikoje Europos rinka buvo tiesiog užtvindyta tokiais aukso ir smaragdų kiekiais, kad efektas buvo priešingas tam, kurio tikėtasi. Infliacija didėjo, ekonomika smuko. Dar po trijų šimtmečių kolumbiečiai sukilo prieš ispanus, išsikovojo Kolumbijos nepriklausomybę ir teisę valdyti savo kasyklas.

Kruvinieji smaragdai šiuolaikiniame pasaulyje

Šiandien, naudojant šiuolaikines technologijas, smaragdai yra išgaunami įvairiose pasaulio vietose. Smaragdų kasyklų yra JAV, Kanadoje, Rusijoje, Kazachstane ir dar bent 20 pasaulio šalių. Deja, padidėjęs jų prieinamumas nesustabdė kraujo praliejimo. Kolumbijoje daugybę metų šie akmenys yra kasami nelegaliai: čia klesti „smaragdų mafija", kuri tiekia akmenis rinkai apeidama įstatymus. Kolumbijai tenka nuo 50 iki 95 proc. pasaulinės smaragdų apyvartos. Kaip ir liūdnai pagarsėję balti milteliai, smaragdai kriminaliniam pasauliui yra itin vertinga prekė. Kruvinų smaragdų istorija nesibaigia, ir niekas rimtai neketina su tuo kovoti.

Afrikoje taip pat esama didelių smaragdų telkinių. Pavyzdžiui, Zambija yra antra pagal dydį smaragdų tiekėja pasaulyje. Bet, deja, iš brangiųjų akmenų gavybos pelnosi visai ne Zambijos gyventojai. Spauda ne pernelyg seniai rašė apie tai, kad Ilono Masko (Elon Musk) tėvas susikrovė turtą iš smaragdų kasyklos Zambijoje.

Daugelis ir šiandien tiki, kad smaragdai pasižymi tam tikromis magiškomis savybėmis. Tikėti tuo ar ne - kiekvienas renkasi pats. O kad nuo seniausių laikų šių akmenų istorija yra susijusi su krauju ir mirtimi - deja, yra faktas.

Įdomu

Smaragdas - berilio grupės mineralas. Jis priskiriamas prie pasaulyje labiausiai vertinamų brangakmenių ketverto - tai deimantai, rubinai, safyrai ir smaragdai. Brangakmenio spalva varijuoja nuo gelsvai žalios iki labai tamsios melsvai žalios. Pigmentas gali būti netolygiai pasiskirstęs, bet natūraliems smaragdams tai yra normalu. Smaragdui žalią spalvą suteikia chromo ir vanadžio jonų priemaišos. Stambūs, tobuli - sodriai žalios spalvos ir visiškai skaidrūs - kristalai šiandien yra vertinami net labiau už deimantus.

Smaragdo kietumas pagal Moso skalę yra 7,5-8. Nors jie yra kieti brangakmeniai, apdorojant yra linkę skilinėti, todėl tampa gerokai brangesni, jei norima smaragdus inkrustuoti į juvelyrinius dirbinius.

Stambiausias pasaulyje smaragdas, pavadintas „Teodora", buvo rastas Brazilijoje. Jis sveria 11,5 kg ir kainuoja daugiau kaip 1 mln. dolerių.

Išvertus iš semitų kalbų šio brangiojo mineralo pavadinimas reiškia „spindėti".

Žalia spalva - rojaus spalva, kaip rašoma Korane. Todėl smaragdai tapo idealaus pasaulio (rojaus) simboliu, žalia - islamo spalva.

Smaragdas yra laikomas gegužės mėnesį gimusių žmonių akmeniu.